Švedija, reaguodama į Rusijos agresiją, beveik 30 proc. padidins išlaidas gynybai

Kitais metais šalies karinės išlaidos sieks 119 mlrd. švediškų kronų (11 mlrd. JAV dolerių). Į šią sumą įeis ir NATO, į kurią karalystė siekia įstoti, nustatyto 2 % BVP tikslo įgyvendinimas.

"Švedija atsidūrė rimčiausioje saugumo situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl šalis privalo turėti gynybą, galinčią apsaugoti Švedijos teritoriją", - pabrėžė Junssonas.

Pasak jo, išlaidų didinimas taip pat susijęs su artėjančia naryste NATO ir tolesne karine parama Ukrainai.

"Gynybos politikos srityje susiduriame su istoriniais iššūkiais. Intensyvinsime darbą dėl didžiausio bendros gynybos stiprinimo nuo šeštojo dešimtmečio", - sakė Junssonas.

Anksčiau Švedija pažadėjo Ukrainai karinę paramą, siekiančią 19 mlrd. kronų. Valdžios institucijos taip pat ketina investuoti į naujas artilerijos sistemas, transporto lėktuvus ir toliau pirkti naikintuvus bei povandeninius laivus.

Dėl blogėjančios saugumo padėties Europoje Švedija turi labiau rūpintis savo kariuomene, dažniau rengti pratybas ir didinti šauktinių skaičių, sakė Unsonas.

Visų pirma iki 2025 m. jis turėtų pasiekti 8 000 žmonių per metus. Unsonas taip pat priminė, kad įstojus į NATO į bloko valdymo struktūras turės būti nusiųsta apie 250 karininkų.

Švedijos vyriausybė nuo 2016 m. nuosekliai didina išlaidas gynybai, o pastaraisiais metais tai daro vis sparčiau. Iš pradžių tikėtasi, kad 2030 m. karinės išlaidos sudarys 2 % BVP, tačiau iš tikrųjų 2024 m. šalies išlaidos bus artimos šiam rodikliui.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Švedija, kuri dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos, pateikė prašymą įstoti į NATO. Iki šiol jos neratifikavo tik Turkija ir Vengrija.

Pagal susitarimus, pasiektus per liepos mėn. vykusį Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą, abiejų šalių parlamentai turėtų patvirtinti Švedijos narystę šį rudenį.