Sutartį oficialiai patvirtino Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikę „Saab“ būstinėje Linčiopinge. Kaip teigė Švedijos vadovas, tai – „ilgo kelio pradžia, priartinanti prie didžiausio Švedijos gynybos pramonės eksporto sandorio su Ukraina“.
Pirmieji naikintuvai – jau 2026 metais
Pagal pasirašytą memorandumą, pirmieji „Gripen-I“ Ukrainą turėtų pasiekti per artimiausius trejus metus, o visa programa išsidėstys per 10–15 metų laikotarpį. Iš pradžių Ukrainai gali būti perduoti ankstesnių modifikacijų „Gripen“ modeliai, kol bus pradėta naujausių versijų gamyba.
Zelenskis pabrėžė, kad „Gripen“ yra prioritetiniai naikintuvai Ukrainos oro pajėgoms, nes jie pasižymi universalumu, manevringumu ir gebėjimu veikti ribotos infrastruktūros sąlygomis. Šie orlaiviai gali kilti net iš trumpų pakilimo takų ar kelių ruožų – savybė, itin svarbi karo sąlygomis.
Gamybos lokalizacija – Ukrainoje?
Vienas netikėčiausių susitarimo punktų – planai lokalizuoti „Gripen“ gamybą Ukrainoje. Švedijos pusė pareiškė, kad dėl didelės paklausos šalies viduje gamybos tempai nebepajėgia patenkinti visų užsakymų, todėl perkėlus dalį gamybos į Ukrainą būtų paspartintas procesas ir sukurtos tūkstančiai naujų darbo vietų.
Jei šis planas bus įgyvendintas, Ukraina ne tik gaus modernius naikintuvus, bet ir taps viena iš „Gripen“ gamybos šalių, turės prieigą prie pažangių technologijų ir galės ateityje pati vykdyti šių orlaivių priežiūrą bei modernizavimą.
Kodėl „Gripen“, o ne F-16 ar „Rafale“?
Pasak ekspertų, švediškieji „Gripen-I“ yra itin ekonomiški, patikimi ir pritaikyti veikti sunkiomis sąlygomis, todėl jie labiau tinka Ukrainos poreikiams nei amerikietiški F-16 ar prancūziški „Rafale“.
Naujausia „Gripen-I“ modifikacija turi modernų „Raven ES-05“ radarą, pažangią elektroninės kovos sistemą ir gali naudoti „Meteor“ raketas, galinčias pasiekti taikinius daugiau nei 100 km atstumu.
Kaina – milijardinė, bet su didžiule strategine nauda
Vieno „Gripen-I“ kaina siekia apie 145 mln. JAV dolerių, tad bendra sandorio vertė gali viršyti 22 mlrd. dolerių, neskaičiuojant ginkluotės ir papildomos įrangos.
Tačiau, pasak analitikų, sandoris turi ne tik ekonominę, bet ir geopolitinę reikšmę – tai stiprus signalas, kad Skandinavijos šalys vis labiau remia Ukrainą ne tik žodžiais, bet ir realiais kariniais sprendimais.
Žvilgsnis į ateitį
Ši sutartis gali tapti lūžio tašku ne tik Ukrainos oro gynybos modernizavimo istorijoje, bet ir visos Europos saugumo architektūroje.
Jei „Gripen“ gamyba išties bus perkelta į Ukrainą, šalis taps nauju regioniniu gynybos technologijų centru, o Švedijos pramonė – strateginiu partneriu Rytų Europai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą