Švedija teigia esanti pasirengusi panaudoti JAV branduolinius ginklus karo atveju

Pasak jo, taikos metu tokio žingsnio žengti nereikia, tačiau „blogiausiu atveju demokratinės šalys turėtų sugebėti apsiginti nuo valstybių, kurios gali grasinti branduoliniais ginklais“.

„Jei mūsų teritorijoje kiltų karas, į kurį įsitrauktų Švedija, tai būtų visiškai kitokia situacija. Tuomet visos NATO šalys pasinaudos branduoliniu skėčiu, kuris turėtų egzistuoti tol, kol Rusija turi branduolinių ginklų", - sakė Kristerssonas.

Kartu jis pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo savo teritorijoje priims Švedija, o ne JAV.

Kristerssonas išreiškė viltį, kad Rusija nenuspręs kariauti dar vieno karo, ir pridūrė, kad valdžios institucijos jau pasirūpino, kad šalis netaptų jo taikiniu. „Mūsų narystės NATO, visos Švedijos gynybos tikslas - užtikrinti, kad tokia situacija nesusidarytų.

Jei Ukraina būtų NATO narė, Rusija nebūtų jos užpuolusi", - pareiškė jis.

Anksčiau šiais metais Švedijos vyriausybė ir jos kariuomenės vadas Mikaelis Büdenas paragino piliečius ruoštis galimam karui Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Prieš tai ministrų kabinetas nusprendė 28 proc. padidinti karalystės gynybos biudžetą. 2024 m. šalies karinės išlaidos sieks 119 mlrd. švedijos kronų (11 mlrd. JAV dolerių).

Tai visų pirma leis pasiekti NATO nustatytą 2 % BVP tikslą. Švedija taip pat pradėjo aktyviai stiprinti savo elektros energijos sistemą.

Anksčiau Lenkija paskelbė esanti pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus. Prezidentas Andrzejus Duda paragino apsvarstyti tokią galimybę, jei NATO nori sustiprinti saugumą rytiniame flange, besiribojančiame su Rusija.

Argumentuodamas savo poziciją, jis atkreipė dėmesį į Kaliningrado srities „militarizaciją“ ir Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.

Šiuo metu savo branduolinius ginklus turi trys NATO šalys: JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija.

Tačiau kitos penkios bloko narės - Belgija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Nyderlandai ir Turkija - juos dislokuoja pagal Branduolinių ginklų dalijimosi susitarimą su Vašingtonu.

THE MOSCOW TIMES