Tarp Žemės branduolio ir mantijos tikriausiai yra paniręs vandenyno dugnas

Apie tai balandžio 5 d. pranešė Alabamos universiteto interneto svetainė (tyrimui vadovavo universiteto darbuotojai), o rezultatai paskelbti žurnale "Science Advances".

Mokslininkai sluoksnį tarp branduolio ir mantijos aptiko naudodami seisminį vaizdavimą. Jie nustatė, kad ši zona (ULVZ) yra tankesnė už likusią giliosios mantijos dalį ir lėtina seismines bangas, kylančias po paviršiumi.

Tokie tyrimai leidžia gauti aukščiausios raiškos Žemės struktūros vaizdą, sakė pagrindinė tyrimo autorė daktarė Samanta Hansen.

"Ir mes atrandame, kad ši struktūra yra daug sudėtingesnė, nei manyta anksčiau", - sakė ji.

Pranešime teigiama, kad mokslininkų atrastas sluoksnis "gerai paaiškinamas buvusiu vandenyno dugnu, nuskendusiu iki branduolio ir mantijos ribos".

Pasak tyrimo, vandenyno medžiaga juda giliai į planetos gelmes ten, kur susitinka dvi litosferinės plokštės ir viena palenda po kita - subdukcijos zonose.

Tokia medžiaga kaupiasi palei branduolio ir mantijos ribą ir yra išstumiama lėtai tekančių mantijos uolienų, paaiškino universitetas.

ULVZ galima įsivaizduoti kaip kalnus palei branduolio ir mantijos ribą, kurių aukštis svyruoja nuo mažiau nei 5 km iki daugiau nei 40 km, sakoma pranešime.

"Šie požeminiai "kalnai" gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant, kaip šiluma išeina iš branduolio - planetos dalies, kuri maitina magnetinį lauką.

Medžiaga iš senovinių vandenynų dugno taip pat gali patekti į mantijos pliūpsnius arba karštuosius taškus, kurie į paviršių grįžta dėl ugnikalnių išsiveržimų", - priduriama pranešime.