„The Telegraph“ sužinojo, kokių gudrybių griebiasi Vladimiras Putinas, kad apmulkintų Donaldą Trumpą

Vašingtone plačiai skelbti taikos derybų tarp Maskvos ir Kijevo planai faktiškai įstrigo. 

Pasak karinės žvalgybos analitikės Rebekos Kofler, anksčiau dirbusios JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos valdyboje, toks rezultatas Putino nė kiek nenustebino.

Diktatorius viską apskaičiavo iš anksto

„The Telegraph“ teigia, kad Rusijos lyderis iš anksto numatė nesėkmę ir, pasak ekspertės, turi savo planą, kaip pratęsti karą ir išlaikyti kontrolę.

Kofler pabrėžia, kad pagrindinis Kremliaus tikslas – išlaikyti Trumpo dėmesį ir neprovokuoti jo staigios reakcijos. 

Putinas taikosi taktikos, kuria siekia pagirti ir nuolat demonstruoti pasirengimą „sandoriui“. Toks požiūris leidžia jam išvengti JAV spaudimo ir sumažinti naujų griežtų sankcijų riziką.

KGB patirtis

Amerikos analitikė primena, kad Putinas savo strategiją grindžia KGB patirtimi. Jo metodai – darbas su aktyvais, psichologinės priemonės ir refleksin4s kontrolės taikymas.

Pastarasis reiškia manipuliavimą oponento suvokimu, sukuriant klaidingą įspūdį apie tikruosius Maskvos ketinimus. Trumpo atveju Putinas remiasi jo įsitikinimu, kad bet kokią problemą galima išspręsti „sandorio meno“ pagalba.

Dziudo filosofija

Kofler taip pat pažymi, kad svarbus Putino elgesio elementas yra dziudo filosofija, kuria jis domisi nuo jaunystės. Šioje kovos meno rūšyje svarbiausia – sugebėti išvesti priešininką iš pusiausvyros, nenaudojant tiesioginės konfrontacijos.

Ekspertės teigimu, Kremlius panašius metodus taiko politikoje: „taikos signalų“ ir masinių oro antskrydžių Ukrainoje kaitaliojimas leidžia Putinui supainioti oponentus ir išlaikyti iniciatyvą.

Trumpo panaudojimas

Kitas svarbus momentas – nuolatinis Trumpo kaip figūros, galinčios legitimizuoti Rusijos įvaizdį tarptautinėje politikoje, naudojimas. 

Analitikė pažymi, kad Putinas supranta Trumpo siekį pasiekti istorinių laimėjimų, todėl gali toliau tuo pasinaudoti. 

Galimas tokios taktikos pavyzdys – Kremliaus sprendimas iš dalies paleisti Ukrainos vaikus, prievarta išvežtus į Rusiją, siekiant teigiamos reakcijos iš Baltųjų rūmų.

Tuo pačiu metu, pasak Kofler, Maskvos strategija grindžiama ne tikru siekiu taikos, o nuolatiniu Ukrainos ir Vakarų išsekinimu. Putinas vilkina procesą, siekdamas išlaikyti Vašingtono dėmesį ir vėliau pateikti sąlygas, palankias tik Kremliui.