Tiesioginis Lietuvos įsitraukimas į Ukrainos gynybą šiuo metu neįmanomas. Paaiškiname kodėl

Vakar vienas iš konservatorių lyderių Andrius Kubilius nacionaliniam transliuotojui komentavo padėtį Ukrainoje ir pateikė dviprasmiškų komentarų dėl to, ką šioje situacijoje turėtų daryti Lietuva.

„Verta prisiminti tai, kad Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina turi bendrą karinę brigadą. Tai Lietuva turi atsakyti pati sau į klausimą, kiek ji pasiruošusi ginti Ukrainą, kad būtų apginta ir Europa, ir Lietuva“, – sakė politikas.

Iš komentaro susidarė įspūdis, kad jis paragino panaudoti LitPolUkr brigadą Ukrainos gynybai. Alfa.lt primena, kad ši tarptautinė brigada su vadaviete Liubline (Lenkijoje) yra skirta tik dalyvauti tarptautinėse taikdariškose misijose, o Lietuvos kariuomenė šiuo metu neturi apskritai jokio pagrindo įsitraukti į karo veiksmus Ukrainoje.

Kaip portalui Alfa.lt pabrėžė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, bet koks Lietuvos karių panaudojimas operacijose užsienyje – aukščiausių valstybės vadovų sprendimas, kuris negali būti priimamas pavienių politikų iniciatyva.

Maža to, Lietuva, kaip NATO narė, turi atitinkamų įsipareigojimų sąjungininkams, su kuriais privalėtų derinti visus panašius veiksmus. „Ukrainai, be abejo, privalome padėti, tačiau negalime ir vienašališku sprendimu įtraukti į konfliktą viso aljanso. Apie tokius sprendimus negali būti jokių kalbų. Kaip NATO nariai šiuo atžvilgiu nesame laisvi daryti, ką norime“, – teigė generolas.

V. Tutkus pateikė Baltarusijos pavyzdį, kai, Minsko teigimu, šios šalies pajėgos neva nedalyvauja invazijoje į Ukrainą, bet pats faktas, kad Minskas leidžia Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija kaip placdarmu puolimui, reiškia, kad Baltarusija yra tiesioginė karo veiksmų dalyvė. „Jei pasiųstume Lietuvos karius į Ukrainą – taptume tiesioginiais karo dalyviais ir užkrautume šią naštą visam aljansui“, – sakė buvęs kariuomenės vadas. Dabartiniame etape jis teigiamai įvertino Lietuvos siūlymą aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties punktą.

„Džiugu, kad mūsų politikai galvoja, kaip padėti Ukrainai, bet veiksmai turi būti suderinti su sąjungininkais. Net jei teoriškai svarstytume LitPolUkr brigados panaudojimą, pirmiausia tai turėtume derinti su Lenkija. Be to, ši brigada niekada ir nebuvo numatoma naudoti karo veiksmuose, jos misija visiškai kita“, – teigė V. Tutkus.

Kita vertus, net jei Lietuva ir nebūtų susaistyta įsipareigojimų Šiaurės Atlanto aljansui, mūsų su Ukraina taip pat nesieja jokios sutartys dėl gynybos ir karinės savitarpio paramos. Kitaip tariant, Lietuva neturi jokio teisinio pagrindo savo nuožiūra įsitraukti į konfliktą.

„Padėti Ukrainai, žinoma, būtina, tačiau viskas veikiausiai prasidės nuo diskusijų, kaip tai padaryti. Tokie sprendimai nepriimami labai greitai. Tokia realybė“, – sakė generolas.

Anot V. Tutkaus, lygiagrečiai su oficialia tarptautinių organizacijų ir valstybių parama galima svarstyti ir alternatyvius pagalbos Ukrainai variantus.

Vienas iš galimų sprendimų, pasak jo, galėtų būti privačių karinių struktūrų įtraukimas į karo veiksmus Ukrainos pusėje.

Patyrę profesionalūs samdiniai galėtų būti labai naudinga paspirtimi ukrainiečių pajėgoms.

Archyvų nuotr.

Sidebar placeholder