To bijojo visas pasaulis: JAV atsakas Irane ir Kinijos manevrai keičia pasaulio tvarką
Energijos išteklių ekspertas Michailas Krutichinas pabrėžia, kad šie įvykiai ne tik griauna senus režimus, bet ir priverčia Kiniją imtis drastiškų veiksmų saugant savo energetinius interesus.
JAV smūgių strateginis tikslas
Daug metų vakarų valstybės bandė riboti Irano ambicijas sankcijomis ir diplomatija, tačiau pastarieji įvykiai rodo, kad šis etapas baigėsi.
JAV karinės operacijos buvo nukreiptos į Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC) infrastruktūrą ir branduolinių tyrimų centrus.
Tai nebuvo tik simbolinis atsakas – tai sisteminis Irano karinio potencialo naikinimas, kuris paliko teokratinį režimą be pagrindinių jo gynybos įrankių.
Kinijos įsikišimas: energetinis saugumas virš visko
Didžiausią nerimą kelia Kinijos reakcija. Būdamas didžiausias Irano naftos pirkėjas, Pekinas negali leisti, kad tiekimo grandinės per Ormūzo sąsiaurį būtų visiškai nutrauktos.
M. Krutichinas pastebi, kad Kinija pradėjo aktyvų „įsiveržimą“ į regiono diplomatinius ir logistinius procesus, siekdama užsitikrinti alternatyvius kelius savo ekonomikai maitinti.
Jei naftos tiekimas sustos, Kinijos pramonė pajus milžinišką spaudimą, todėl Pekinas yra pasirengęs žaisti rizikingą partiją tarp paramos Teheranui ir santykių su Vakarais išlaikymo.
Naftos rinka: chaosas ar nauja realybė?
Naftos kainos reaguoja žaibiškai. Rinkos dalyviai baiminasi, kad ginkluotas konfliktas gali tapti ilgalaikiu, o tai reikštų nuolatinį „juodojo aukso“ deficitą.
Nors Rusija tikisi pasipelnyti iš kylančių kainų, M. Krutichinas įspėja, kad logistikos sutrikimai ir didėjanti JAV gavyba gali greitai nuslopinti šį laikiną optimizmą Kremliuje.
VE.lt įžvalga: Šiandien matome procesus, kurių baiminosi daugelis analitikų – tiesioginį didžiųjų galių interesų susidūrimą Vidurio Rytuose.
Tai nebe lokalus konfliktas, o kova dėl to, kas diktuos taisykles energetikos rinkoje artimiausią dešimtmetį.
Kinijos aktyvumas rodo, kad Pekinas nebeketina likti tik stebėtoju, o JAV ryžtas demonstruoja, kad „raudonosios linijos“ pagaliau buvo peržengtos.
Šaltinis: Michailas Krutichinas / Geopolitinių procesų analizė
Rašyti komentarą