To nebuvo nuo Šaltojo karo laikų: Rusija slaptam tikslui panaudojo 200 laivų

(2)

Remiantis bendru tiriamosios žurnalistikos platformos „Follow the Money“ ir Belgijos laikraščio „De Tijd“ tyrimu, apie 200 Rusijos civilinių laivų gali būti naudojami šnipinėjant Europos šalių ypatingos svarbos infrastruktūrą ir NATO pratybas Šiaurės jūroje. 

Saugumo ekspertai tai vertina kaip Šaltojo karo taktikos atgaivinimą.

Tyrimo duomenimis, Rusijos laivų įgulos įtariamos dėl 950 šnipinėjimo atvejų Šiaurės jūroje, kurioje nutiesti duomenų, elektros ir ryšių kabeliai, taip pat naftotiekiai ir dujotiekiai.

Leidinių „Follow the Money“ ir „De Tijd“ vertinimu, įgulos galėjo rinkti duomenis apie komunikacijų buvimo vietą jūroje ir stebėti NATO valstybių narių karines pratybas.

Tyrimas rodo, kad šnipinėjimui Rusija galėjo naudoti žvejybos, krovininius ir mokslinių tyrimų laivus, jachtas ir naftos tanklaivius.

35 iš jų priklauso bendrovėms, įtariamoms arba kaltinamoms šnipinėjimu.

Tokie laivai dažnai nukrypdavo nuo savo maršrutų, apsukdavo ratą vietoje arba dreifuodavo be tikslo, sakė tyrėjai.

Jų nuomone, tokie manevrai rodo, kad laivai buvo naudojami ne kroviniams gabenti, žvejybai ar moksliniams tyrimams atlikti, o informacijai apie tai, kur yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektai ir kokie gali būti jų trūkumai, gauti, taip pat NATO pratyboms stebėti. Fregata „Štandart“ – tiksli XVIII a. Petro I pastatyto laivo kopija – nuo savo maršruto nukrypo daugiau kaip 230 kartų.

Beveik 90 kartų „Štandart“ buvo nutolusi nuo NATO laivų mažiau nei per 10 kilometrų.

Krovininiai laivai „Sirius“, „Atlantic Lady“ ir „Arctic Spirit“ atliko įtartinus manevrus virš povandeninių kabelių ir vamzdynų.

Nuo 2014 m. pakrančių apsaugos tarnyba kartu su Europos šalių policija Rusijos laivuose ne kartą rado pasiklausymo įrangos, povandeninių dronų ar hidroakustinių signalų skenerių, naudojamų jūros dugnui kartografuoti ir kabeliams aptikti, teigiama tyrime. T

ačiau Europos valdžios institucijos negali veiksmingai kovoti su šia šnipinėjimo forma dėl JT jūrų teisės konvencijoje nustatytų apribojimų, sakė Belgijos jūrų saugumo departamento atstovas Thomas De Spiegelaere.

Pakrančių apsaugos tarnybos ir policija gali tik atidžiai stebėti laivus ir tikrinti juos išimtiniais atvejais, bet ne areštuoti laivus ir įgulos narius už keistus manevrus ar laive rastą įrangą, sakė jis.

Buvęs FTB kontržvalgybos analitikas Kevinas Riehle teigia, kad šaltojo karo metais Šiaurės jūroje šnipinėjimui ir sabotažui buvo aktyviai naudojami civiliniai laivai.

Nuo 2014 m. tokias operacijas atnaujino Gynybos ministerijos Vyriausioji giluminių tyrimų valdyba ir GRU, sakė jis.
 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder