Trampo ultimatumas Iranui ir smūgis Dimonai: Artimieji Rytai ties totalinio karo riba

D. Trumpo ultimatumas: 48 valandos iki energetikos kracho

JAV prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad Iranas turi 48 valandas visiškai atblokuoti Hormūzo sąsiaurį.

Grėsmė: Jei sąsiauris liks uždarytas, JAV ginkluotosios pajėgos pradės naikinti Irano elektrines.

Pirmasis taikinys: Didžiausia šalies energetikos infrastruktūra.

22 šalys jau išreiškė pasirengimą prisidėti prie pastangų užtikrinti laivybos saugumą šiame strategiškai svarbiame taške, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos.

Raketų smūgiai Izraelyje: pažeistas branduolinio miesto saugumas

Šeštadienio vakarą Izraelio oro gynyba nesugebėjo numušti bent dviejų balistinių raketų, kurios nukrito Dimonos ir Arado miestuose.

Sužeista virš 150 žmonių (kai kuriais duomenimis – iki 200), 11 iš jų būklė sunki. Tarp sunkiai sužeistų – 12 metų berniukas Dimonoje ir 5 metų mergaitė Arade.

Irano žiniasklaida patvirtino, kad smūgiai buvo nutaikyti į Dimonos branduolinių tyrimų centrą (Šimono Pereso Negevo branduolinių tyrimų centrą), keršijant už JAV ir Izraelio ataką prieš Natanzą.

Izraelio policija užfiksavo didžiules skyles gyvenamuosiuose pastatuose. Šalyje sekmadieniui ir pirmadieniui atšauktas visas ugdymo procesas.

Kodėl Irano „mini laivynas“ kelia didžiausią grėsmę JAV ultimatumo fone?

Kol pasaulis skaičiuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo duotas 48 valandas iki galimų smūgių Irano energetikos infrastruktūrai, kariniai ekspertai perspėja: atblokuoti Hormūzo sąsiaurį gali būti kur kas sunkiau, nei tikimasi. 

Pagrindinis Teherano koziris – ne masinė kaktomuša su JAV laivynu, o asimetrinis karas po vandeniu.

„Ghadir“ klasės povandeniniai laivai – nematomi seklumų medžiotojai

Didžiausią pavojų laivybai kelia Irano turimi mažieji povandeniniai laivai, ypač „Ghadir“ klasės submarinai. 

Britų žvalgybos ir karinių analitikų vertinimu, Iranas disponuoja maždaug dešimčia tokių laivų, kurie sukurti veikti specifinėmis sąlygomis:

Nepaisant mažo dydžio, jie gali paleisti torpedas į prekybinius laivus arba naktį slapta vykdyti jūrinį minavimą.

Net ir nedidelis kiekis jūrinių minų, išmėtytų kritiniuose taškuose, gali sustabdyti komercinę laivybą savaitėms. Išminavimo operacijos tokioje įtemptoje zonoje yra lėtos ir itin pavojingos.

Energetinis šokas Europai

Dėl Irano atakų prieš tanklaivius ir Hormūzo sąsiaurio blokados pasaulinės naftos kainos nuo karo pradžios šoktelėjo 50%, o dujos Europoje pabrango daugiau nei 30%.

ES reakcija: Europos Komisija ragina valstybes nares mažinti dujų saugyklų užpildymo tikslus nuo 90% iki 80%, kad būtų sušvelnintas kainų spaudimas rinkose.

Strategija: Energetikos komisaras Danas Jorgensenas siūlo pildyti saugyklas lėčiau ir per ilgesnį laikotarpį, siekiant išvengti staigių kainų šuolių vasaros pabaigoje.

Geopolitinė plėtra: Persijos įlanka liepsnoja

Konfiktas nebėra tik tarp trijų šalių – jis apima visą regioną. Iranas dronais atakavo JAE, Saudo Arabiją ir Kuveitą.

Saudo Arabija išsiuntė Irano diplomatus po to, kai virš Rijado buvo numušta 20 Irano dronų ir balistinių raketų.

Nauja grėsmė Europai: Izraelio kariuomenės vadas Eyalas Zamiras pranešė, kad Iranas išbandė tarpžemyninę raketą, galinčią skrieti 4000 km – tai reiškia, kad Berlynas, Paryžius ir Roma jau yra tiesioginio pavojaus zonoje.

VE.lt įžvalga: Pasaulis stovi ant didžiausio energetinio ir karinio sukrėtimo slenksčio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. D. Trumpo 48 valandų ultimatumas yra „viskas arba nieko“ lošimas: tai arba privers Iraną trauktis, arba taps pretekstu totaliniam karui, kuris galutinai sugriaus pasaulines tiekimo grandines ir energetinį stabilumą.

Šaltiniai: ELTA / The Times of Israel / cursorinfo.co.il