Trumpas patvirtino 51 mln. dolerių vertės ginkluotės pardavimą Ukrainai ir sąjungininkėms

Pasak portalo šaltinių, vadinamoji „dviejų lygių“ strategija – ginkluoti Kyjivą ir tuo pačiu metu vertinti žvalgybos informaciją apie ilgojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje – žymi reikšmingą posūkį JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu.

Du šaltiniai „Kyiv Post“ patvirtino, kad trečiadienio vakarą Valstybės departamentas oficialiai pranešė Kongresui apie galimą 51 mln. dolerių vertės ginklų eksportą Ukrainai ir jos sąjungininkėms. 

Prieš pat federalinio finansavimo galiojimo pabaigą Valstybės departamentas atsiuntė du sertifikatus: vieną dėl šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų eksporto į Ukrainą, kurio vertė viršija 1 mln. dolerių, ir antrą, didesnį paketą, apimantį bent 50 mln. dolerių vertės gynybos prekių, įskaitant techninius duomenis ir gynybos paslaugas, trišalei grupei, kurią sudaro Ukraina, Belgija ir Jungtinė Karalystė.

Pasak „Kyiv Post“, svarbiausia tai, kad šios pastangos tiekti ginkluotę yra siejamos su aukšto lygio svarstymais dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ perdavimo Ukrainai. Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su D. Trumpu dar kartą užsiminė apie galimybę gauti didesnio nuotolio ginklus.

„Tomahawk“ raketos įveikia 2,5 tūkst. km nuotolį – paleistos iš Ukrainos teritorijos, jos gali lengvai pasiekti Maskvą ir didžiąją dalį europinės Rusijos dalies.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt šį žingsnį įvertino kaip grįžimą prie derybinių svertų suteikimo Rusijos užpultai šaliai.

„Prezidentas Trumpas labai aiškiai pasakė, kad nori, jog šis karas baigtųsi, bet jis taip pat teigė, kad jei abi pusės nesieks rimtai užbaigti karo, Jungtinės Amerikos Valstijos toliau parduos ginklus NATO“, – ketvirtadienį žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė ji.

„NATO gali naudoti šiuos ginklus Ukrainoje taip, kaip nori“, – pridūrė K. Leavitt.

Nauja žvalgybinė informacija ir Kremliaus įspėjimai apie „pavojingą eskalaciją"

Du JAV pareigūnai ketvirtadienį „Kyiv Post“ sakė, kad JAV „šiuo metu diskutuoja“ su Ukraina dėl galimos pagalbos Kyjivui tiksliai smogti į Kremliaus svarbiausius pajamų šaltinius, iš kurių finansuojamas karas.

Vašingtonas taip pat prašo savo NATO sąjungininkių sekti jo pavyzdžiu. Dėmesio sutelkimas smūgiams į ekonominius taikinius giliai Rusijos teritorijoje atitinka Baltųjų rūmų pastarojo meto pastangas daryti ekonominį spaudimą Maskvai, pažymi „Kyiv Post“.

Ši galimybė, kad į Rusiją netrukus bus nutaikytos JAV ilgojo nuotolio raketas ir žvalgybos pajėgumai, išprovokavo greitą Maskvos reakciją, pažymi „Kyiv Post“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino „pavojingu simptomu“ ir potencialia eskalacija, įspėdamas, kad jei raketos „Tomahawk“ bus perduotos Ukrainai, Rusija sureaguos „atitinkamai“. 

Tuo pačiu jis siekė sumenkinti praktinį tokios ginkluotės poveikį, teigdamas, kad net ir su naujais pajėgumais „situacija mūšio lauke nepasikeis“.

Dalijimosi žvalgybos informacija Kremlius nesureikšmino, bet ir svaidėsi kaltinimais, teigdamas, esą „akivaizdu, kad visa NATO ir JAV infrastruktūra yra naudojama žvalgybos informacijai rinkti ir perduoti ukrainiečiams“.

Visgi, pasak „Kyiv Post“, šis planas susiduria su dideliais logistiniais ir biurokratiniais sunkumais Vašingtone. 

Nors Baltieji rūmai ir svarsto Ukrainos prezidento prašymą, raketų „Tomahawk“ perdavimą daugelis laiko sunkiai įgyvendinamu. 

Aukšti gynybos pareigūnai ketvirtadienį portalui pabrėžė, kad „Tomahawk“ atsargos yra labai reikalingos JAV laivynui ir kitoms reikmėms. Perdavimą dar labiau apsunkina lėtas gamybos tempas, kuris smarkiai riboja galimybę atnaujinti atsargas.

Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu per metus pagaminama tik 55–90 raketų, reikšmingo ginklų kiekio perdavimas Ukrainai yra neįmanomas, nes tai turėtų įtakos JAV karinės parengties lygiui. 

Be to, ginklų tiekimui gali turėti įtakos JAV federalinių asignavimų nutraukimas, atkreipia dėmesį „Kyiv Post“.