Po to, kai Teheranas, vadovaujamas naujojo lyderio Mojtabos Khamenei, į savo kaimynes Persijos įlankoje paleido naują salvę raketų ir pareiškė, kad strategiškai svarbus Hormūzo sąsiauris greičiausiai liks uždarytas, pirmadienį rinkose vėl krito akcijų kainos ir smarkiai pašoko naftos vertė.
Tačiau, D. Trumpui dar kartą leidus suprasti, kad konfliktas ilgai nesitęs, Volstrytas vėl pasiekė teigiamą teritoriją, nors daugiau informacijos apie galimą karo trukmę šiuo metu nėra ir egzistuoja grėsmė, kad Jungtinės Valstijos gali imti intensyviau vykdyti savo karo kampaniją, kurios metu, pasak JAV kariuomenės, iki šiol buvo smogta daugiau nei 5 tūkst. taikinių.
„Jis netrukus baigsis, o jei vėl prasidės, jiems bus smogta dar smarkiau“, – kalbėdamas spaudos konferencijoje Floridoje sakė D. Trumpas, pirma įstatymų leidėjams pasakęs, kad kampanija bus „trumpalaikis ekskursas“.
Šie D. Trumpo komentarai pasigirdo pirmąją nužudyto lyderio Ali Khamenei sūnaus valdymo dieną, kai Irano pajėgos pradėjo naują raketų ir dronų atakų bangą prieš Saudo Arabiją, Bahreiną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Izraelį.
Dar viena raketa buvo paleista į NATO narę Turkiją – tai antrasis toks incidentas per penkias dienas, – tačiau aljanso oro gynybos pajėgos ją sulaikė, jai taip ir nepasiekus tikslo.
Kadangi naftos tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauriu šiuo metu beveik visiškai blokuojamas, pirmadienį lyginamųjų naftos kontraktų kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį, pakildama iki aukščiausio lygio nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., bet po to vėl nukrito.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad jo šalis ir jos sąjungininkai rengia „grynai gynybinę“ misiją, siekdami atidaryti sąsiaurį, per kurį paprastai transportuojama beveik 20 procentų pasaulio žaliavinės naftos.
Misijos tikslas būtų lydėti laivus „po karščiausios konflikto fazės pabaigos“, tačiau ekspertai teigia, kad tai reikštų, jog karo laivai gali būti apšaudomi nuo netoliese esančios Irano pakrantės.
Irano aukščiausiojo lyderio užsienio politikos patarėjas Kamalas Kharazis transliuotojui CNN sakė, kad Teheranas tikisi, jog ekonominis spaudimas galiausiai paskatins kitas šalis įsikišti ir užbaigti karą.
Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo puolimą prieš Iraną, lyginamosios naftos kainos pakilo 40–50 proc., o pasaulio akcijų rinkos smuko ir tai turėjo neigiamos įtakos pensijų fondams ir santaupoms.
Tačiau šios tendencijos pradėjo silpnėti, o antradienį prasidedant prekybai biržoje naftos kainos nukrito beveik 8 proc., nors, Vašingtonui siunčiant prieštaringas žinutes, Volstryto akcijų ateities sandorių kainos toliau svyravo.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą