„Trys peiliai į nugarą" per vieną dieną: Moldova, Armėnija ir Kazachstanas spartina atsiribojimą nuo Kremliaus

(2)

Kišiniovas, Jerevanas ir Astana sinchroniškai žengė žingsnius, kuriuos neabejotinai skaudžiai pajus Maskva, - paskelbė dialog.ua.

Trys posovietinės erdvės šalys vienu metu žengė žingsnius, kuriuos Kremlius tikriausiai įvertins kaip "peilį į nugarą".

Kalbame apie ketvirtadienį, lapkričio 2 d., Moldovos, Armėnijos ir Kazachstano priimtus sprendimus.

Taigi, Moldovos finansų ministerija pranešė, kad respublika, kuri nuo 1994 m. yra NVS narė, daugiau neketina mokėti narystės mokesčių šiai organizacijai.

Be to, Moldovos vadovė Maia Sandu apkaltino Rusiją papirkinėjant Moldovos rinkėjus. 

"Anksčiau Rusijos Federacija pirko tuos žmones, kurie valdė Moldovą, dabar ji perka Moldovos piliečius", - sakė prezidentė.

Savo ruožtu Armėnija iškėlė reikalavimą, kurį Kremlius gali suprasti kaip pasityčiojimą.

Jerevanas pasiūlė Rusijos Federacijai pasirašyti specialų susitarimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negalėtų būti suimtas Armėnijos teritorijoje pagal TBT orderį.

Primename, kad TBT orderis dėl V. Putino suėmimo buvo išduotas šių metų kovo mėn. byloje dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo. 

Pasak Armėnijos parlamento pirmininko pavaduotojo Hakobo Aršakjano, Maskvai siūloma pasirašyti papildomą tarpvalstybinį susitarimą, kuriuo esą siekiama apeiti Romos statuto, kurį spalio mėn. ratifikavo pagrindinis respublikos įstatymų leidybos organas, reikalavimus. 

Tuo tarpu Kazachstanas, kuris, beje, kaip ir Armėnija, yra Rusijos karinis sąjungininkas BSO, ketvirtadienį paskelbė, kad, siekdamas sustiprinti šalies suverenitetą, iš Prancūzijos gaus oro gynybos sistemas "Ground Master 400". Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas po Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono vizito respublikoje. 

Primename, kad Emmanuelis Macronas vizito Kazachstane metu atkreipė dėmesį į nepriklausomą Kazachstano prezidento Kasimo-Jomarto Tokajevo politiką. 

E. Tokajevas savo ruožtu E. Macrono vizitą pavadino istoriniu, taip pat iškėlė užduotį padidinti naftos ir urano tiekimą Prancūzijai. 

Tuo tarpu Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas spalio mėn. sakė, kad nemato jokios naudos šaliai iš Rusijos karinės bazės dislokavimo jos teritorijoje, ir teigė, kad po įvykių Karabache ieško naujų saugumo sąjungininkų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder