Tyrimas: Ekstremalūs Saulės žybsniai gali būti pražūtingi Žemei

Mokslininkų iš Šveicarijos aukštosios technikos mokyklos Ciuriche, teigimu, šis ekstremalus "Saulės dalelių įvykis" gali suteikti žmonėms didelę žalingą ultravioletinę spinduliuotę, sukelti daug vėžio atvejų ir lemti pasaulio klimato pokyčius.

Dažniausiai Žemės magnetinis laukas saugo planetą, nukreipdamas erdvėje esančias įkrautas daleles, tačiau šio magnetinio skydo stiprumas gali skirtis.

Tuo pat metu Saulės paviršius per vadinamuosius Saulės dalelių įvykius išspinduliuoja didelės energijos protonus, kurie gali pasiekti žemiausius Žemės atmosferos sluoksnius.

Tačiau ekstremalių Saulės dalelių reiškinių gali pasitaikyti maždaug kas tūkstantmetį, "tūkstančius kartų stipresnių už viską, ką užfiksuoja šiuolaikiniai prietaisai", - "The Conversation" pasakoja tyrėjai.

"Šie protonų sprogimai tiesiai nuo Saulės paviršiaus gali šauti į kosmosą kaip prožektorius", - perspėjo mokslininkai.

Mokslininkai pridūrė, kad nors šiuolaikiniai Saulės žybsniai yra silpni ir juos lengvai atmuša Žemės magnetinis laukas, ekstremalių įvykių būta ir praeityje.

Toks įvykis galėtų sukelti "domino kaskadą" Žemės ozono sluoksnyje ir sutrikdyti jo veiklą daugiau nei metams.

Pažeidus ozono sluoksnį, Žemės paviršių galėtų pasiekti kenksminga ultravioletinė spinduliuotė, pažeidžianti visų gyvybės formų DNR.

"Labai didelio intensyvumo ultravioletinė spinduliuotė gali slopinti augalų augimą ir fotosintezę bei sukelti padidėjusį daugelio rūšių DNR pažeidimo lygį", - aiškina tyrėjai.

Tuo tarpu žmonėms ji gali sukelti dažnesnį odos vėžio, kataraktos išsivystymą ir imuninės sistemos funkcijos sutrikimą, ypač akių pažeidimo simptomai gali pasireikšti praėjus nuo 30 minučių iki 12 valandų po UV spinduliuotės poveikio.

"Dėl to antžeminė ultravioletinė spinduliuotė išliks padidėjusi iki 6 metų, todėl UV indeksas padidėja 20-25 proc. ir saulės sukelta DNR žala padidėja 40-50 proc.

Galimos pasekmės - rimtas pavojus sveikatai ir ilgalaikis poveikis klimatui bei evoliucijai", - teigė mokslininkai.

Mokslininkai įtaria, kad vienas toks ekstremalus saulės sprogimas galėjo paveikti medžiotojų-rinkėjų grupes maždaug prieš 42 200 ir 41 500 metų ir galėjo lemti paskutinių neandertaliečių išnykimą.