Naujausias tyrimas: kadaise Marse buvo paplūdimiai kaip Žemėje

Kaip rašo „Axios“, mokslininkų darbas pateikia „kol kas aiškiausius įrodymus“, kad Raudonojoje planetoje kadaise būta didelio vandens telkinio ir gyvenimui tinkamesnės aplinkos.

„Kai žvelgiame atgal, kur atsirado pirmoji gyvybė Žemėje, matome, kad ji atsirado sąveikaujant vandenynams ir sausumai, taigi tai piešia senovinės gyvenamosios aplinkos, galėjusios priimti mikrobinei gyvybei palankias sąlygas, paveikslą“, - sakė tyrimo bendraautorius Benjaminas Kardenas (Benjamin Cardenas), Pensilvanijos universiteto geologijos docentas.

Kinijos ir JAV mokslininkų komanda, išanalizavusi Kinijos roverio „Zhurong“ duomenis, atrado po Marso paviršiumi paslėptų uolienų sluoksnių, kurie tvirtai leidžia manyti, kad praeityje čia būta šiaurinio vandenyno, teigiama žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime.

2021 m. „Zhurong“ siuntė duomenis, ieškodamas senovinio vandens ar ledo požymių, nusileidęs vietovėje, vadinamoje Utopia Planitia.

Mokslininkai rado „dideles povandenines nuosėdas požeminiame paviršiuje“ toje vietovėje, pažymima tyrime.

Radarų duomenų analizė atskleidė „pakrantės nuosėdas“, panašias į paplūdimius nuosėdomis apaugusioje Žemėje.

Pažymima, kad tyrimas rodo esant „pakrantės nuosėdų nuosėdų, kurias suformavo senovės vandenyno bangos ir kurias galbūt sudaro potvynių ir atoslūgių srovių nešamas smėlis ir akmenukai“.

Pasak Kardenaso, tai „iš karto patraukė mūsų dėmesį, nes tai rodo, kad būta bangų, o tai reiškia, kad buvo dinamiška oro ir vandens sąsaja“.

Tyrimo bendraautoris Kalifornijos universiteto Berklyje Žemės ir planetų mokslų profesorius Maiklas Manga (Michael Manga) sakė, kad tyrimas parodė „klasikinius nuožulnių smėlio paplūdimių, išklojusių vandenyną, požymius“, ir pridūrė:

„Smėlis, esantis šiuose paplūdimiuose, atkeliauja iš upių, o paskui jį neša vandenyno srovės ir nuolat kelia aukštyn ir žemyn paplūdimiais, o bangos, kylančios ir besileidžiančios į paplūdimį, jį nuolat neša aukštyn ir žemyn.“

Jis pažymėjo, kad Marse yra daug bruožų, kurie primena senovines upes.

„Taigi turėjo būti upių, nešusių nuosėdas į vandenyną, nors artimoje aplinkoje nėra nieko, kas galėtų sutrikdyti šias paplūdimių nuosėdas“, - sakė Manga. Kardenasas pridūrė:

„Marse randame vietų, kurios atrodė kaip senoviniai paplūdimiai ir senovinių upių deltos. Aptikome vėjo, bangų, smėlio netrūko - tikras atostogų paplūdimys“.

Savo ruožtu Australijos Kurtino universiteto planetologas Aaronas Kavosi (Aaron Kavosi) teigė, kad šis radinys yra „išskirtinis indėlis“ tiriant vandenį Raudonojoje planetoje.

„Iš orbitinių vaizdų ir mineralų žemėlapių gausu įrodymų, kad Nojaus laikotarpiu prieš 4,1-3,7 mlrd. metų buvo paviršinio vandens. 

Jo kilmė ir trukmė tebėra diskusijų objektas“, - pridūrė tyrime nedalyvavęs mokslininkas.

Marso tyrimų naujienos

Mokslininkai išsprendė 50 metų senumo paslaptį, susijusią su vadinamąja Marso dichotomija - ryškiu kontrastu tarp Marso pietinių aukštumų ir šiaurinių žemumų.

Remdamiesi nusileidimo modulio „InSight“ duomenimis, tyrėjai iškėlė prielaidą, kad šį skirtumą lemia vidiniai planetos procesai, o ne išoriniai kosminiai susidūrimai.