Tyrimas: Neandertaliečiai turėjo genetinį sutrikimą, nuo kurio žmonės kenčia ir šiandien - tyrimas

Patologijos, kuria sirgo vaikas, pasekmės buvo visiškas kurtumas, stiprūs galvos svaigimo priepuoliai ir nesugebėjimas išlaikyti pusiausvyros.

Kaip rašo "The Guardian", mokslininkai ištyrė palaikus, rastus dar 1989 m. Ispanijos Valensijos provincijoje, kur neandertaliečiai gyveno prieš 273 000-146 000 metų.

6 metų neandertaliečio vaiko, kurį mokslininkai pavadino Tina, kaukolės liekanose aptikta pakitimų pusratiniuose kanaluose - trijuose mažuose vamzdeliuose, reguliuojančiuose pusiausvyrą ir galvos padėtį.

Tinai taip pat buvo sumažėjęs virkštelės - už klausą atsakingos vidinės ausies dalies - dydis.

Pagrindinė tyrimo autorė Mercedes Conde-Valverde pabrėžė, kad šio vaiko patologija pasireiškė visišku kurtumu, stipriais galvos svaigimo priepuoliais ir nesugebėjimu išlaikyti pusiausvyros.

"Atsižvelgiant į šiuos simptomus, labai mažai tikėtina, kad motina būtų galėjusi pati pasirūpinti visa būtina priežiūra, nepamiršdama savo poreikių.

Todėl tam, kad Tina gyventų bent šešerius metus, komanda būtų turėjusi nuolat teikti pagalbą motinai", - sakė ji.

Taigi mokslininkai padarė išvadą, kad rūpinimasis ligoniais ir sužeistaisiais šiai žmonių rūšiai būdingas tikrojo altruizmo forma, kai slaugytojai nesitiki gauti tokios pagalbos mainais.

Mercedes Conde-Valverde taip pat pažymėjo, kad, nepaisant protinio atsilikimo, Tina gyveno neįprastai ilgai.

"Tinos atradimas yra seniausias žinomas Dauno sindromo atvejis ir įrodo, kad pastebėti šiuolaikinių žmonių skirtumai buvo jau priešistoriniais laikais", - pridūrė mokslininkė.

Priminsime, kad šiandien Homo sapiens genome yra šiek tiek neandertaliečių DNR.

Šiuos genetinius pėdsakus žmonės gavo iš beveik visų neandertaliečio genomo dalių, išskyrus lytinę Y chromosomą, atsakingą už vyrų formavimąsi.

Kodėl taip atsitiko, iki šiol lieka paslaptis.

Šaltinis: tsn.ua