Ukraina-Rusija: priešprieša toliau auga

NATO pajėgos Ukrainos karius rengia nuo 2015 metų, kad padėtų jiems ilgai besitęsiančioje kovoje su prorusiškais separatistais, kontroliuojančiais didelę rytinę Ukrainos dalį. EPA-Eltos nuptr.

Naujasis įstatymas leidžia 2022 m. Ukrainos teritorijoje dislokuoti iki 4 tūkst. NATO karių, įskaitant 2 tūkst. amerikiečių, tiek pat, kiek buvo patvirtinta 2021 metais. NATO lėktuvų ir sraigtasparnių parkas kitais metais bus padidintas nuo 10 iki 40 orlaivių. Taip pat bus leista, kad Ukrainos teritoriniuose vandenyse plaukiotų iki 20 NATO valstybių laivų.

Tikslas - leisti Ukrainos kariams vykdyti taktines pratybas ir daugiau treniruotis. 2022 metais planuojamos devynerios karinės pratybos, kuriose dalyvaus užsienio kariai.

NATO pajėgos Ukrainos karius rengia nuo 2015 metų, kad padėtų jiems ilgai besitęsiančioje kovoje su prorusiškais separatistais, kontroliuojančiais didelę rytinę Ukrainos dalį.

JT skaičiavimais, per aštuonerius konflikto metus žuvo maždaug 13 tūkst. žmonių.

Taikos planas yra, bet jis neįgyvendintas. Nuo tada, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį, Kijevas save laiko kariaujančiu su Maskva. Štai kodėl šalis nuo 2019 m. savo Konstitucijoje įtvirtino tikslą įstoti į NATO. Tačiau ta Konstitucija draudžia užsienio karinėms pajėgoms steigti bazes Ukrainos žemėje.

Pasak NATO šaltinių, Rusija pastarosiomis savaitėmis prie Ukrainos sienos sutelkė maždaug 75-100 tūkst. karių. Tai sukėlė įtampą tarp Rusijos ir Vakarų karinio aljanso.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus po Ukrainos parlamento sprendimo pareiškė savo kolegai Suomijoje Sauliui Ninistui (Sauli Niinisto), kad nori nedelsiant pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų. Pranešime teigiama, kad Rusija reikalauja stabdyti NATO plėtrą į Rytus ir ginklų dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą.

V.Putinas apkaltino Ukrainos vadovybę vis dažniau naudojant sunkiąją ginkluotę ir atakuojančius bepiločius lėktuvus prieš prorusiškus kovotojus separatistiniuose šalies rytuose.

Jo komentarai skelbiami tuo metu, kai Vakarai jau kelias savaites kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą ir telkiant dešimtis tūkstančių karių prie kaimynės sienos. V.Putinas neigia šiuos planus, kaltina NATO dėl padidėjusios įtampos regione ir siekia Vakarų pažado, kad aljansas nesiplės į Rytus.

Grasina Maskvai

Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) vakar pagrasino Maskvai iki šiol neregėtomis priemonėmis. ES jau paskelbė virtinę sankcijų, kurios, jei reikės, bus išplėstos, sakė ji vakar Europos Parlamente Strasbūre. „Žinoma, esame pasirengę imtis naujų, dar neregėtų priemonių, kurios turės rimtų padarinių Rusijai", - kalbėjo U. fon der Lejen.

U. fon der Lejen paragino Maskvą imtis deeskalacijos. Tolesni karo veiksmai Ukrainos atžvilgiu reikš Rusijai milžiniškus kaštus. Padėtis Rusijos ir Ukrainos pasienyje bus ir šiandien Briuselyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo tema.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) vakar įspėjo, kad Rusija brangiai sumokėtų, jei įsiveržtų į Ukrainą. „Šiomis dienomis su nerimu stebime saugumo padėtį Rusijos ir Ukrainos pasienyje", - per savo pirmąją kalbą Vokietijos parlamente kaip kancleris teigė O.Šolcas.

„Bet koks teritorinio vientisumo pažeidimas kainuos ir kainuos labai brangiai", - pareiškė jis.