Ukrainos Aukščiausios Rados narys: tikimės iki šių metų pabaigos pradėti derybas dėl priėmimo į ES

„Gavome labai aiškią žinutę neseniai vykusiame ES ir Ukrainos viršūnių susitikime, kad Kyjivas pavasarį gaus tarpinį vertinimą, o šių metų rudenį – galutinį įvertinimą, kuris, jei atliksime savo užduotis, leis pradėti priėmimo derybas“, – išskirtinio interviu Eltai Strasbūre metu teigė V. Halajčukas.

„Atsižvelgiant į tai, koks įprastai lėtas yra šis procesas ir kiek metų norinčios tapti narėmis valstybės užtrukdavo norėdamos atlikti tai, ką mes padarėme per metus, esame labai patenkinti tuo, kaip viskas vyksta.

Ir esame labai optimistiški – manome, kad iki šių metų pabaigos pavyks pasiekti tašką, nuo kurio galėsime pradėti derybas, tai yra įgyvendinamas tikslas“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Rusijos karių gausą Donbase, politikas akcentavo, kad Rusija šimtmečius garsėja „kūnų metimo taktika“ ir tai yra rimtas iššūkis ukrainiečių kariuomenei. Tačiau, pasak jo, Ukrainos karių moralė yra daug aukštesnė, o rusai nežino, dėl ko kovoja.

„Rusija ištisus šimtmečius garsėjo tuo, kad kariavo pagal vadinamąją „kūnų metimo taktiką“, kai į frontą siunčia daug pėstininkų, kurie patiria daug netekčių ir nesivargina saugoti savo karių.

Taigi, tai yra rimtas iššūkis ukrainiečių kariuomenei. Tačiau pirmiausia reikia paminėti, kad Ukrainos karių moralė yra daug aukštesnė“, – sakė Ukrainos Aukščiausios Rados narys.

„Iš įkalintų rusų karių gautos informacijos žinome, kad Rusijos kariuomenės moralė yra labai žema. Jie nežino, dėl ko kovoja, nesupranta, koks yra tikslas, nesupranta, kokį tikslą pasiekus karas turėtų baigtis. Todėl jie, švelniai pasakius, entuziazmo puolimui neturi“, – aiškino jis.

Galiausiai V. Halajčukas pažymėjo, kad Ukrainoje vis dar gaji korupcijos problema, bet situacija palyginti su praėjusiais metais yra žymiai pagerėjusi.

Ukrainos Aukščiausios Rados narys pabrėžia, kad Ukrainos visuomenė pasižymi nuline tolerancija korupcijai, todėl yra ir politinė valia „išsivalyti“, juolab siekiant narystės ES.

„Labai svarbus aspektas yra tai, kad Ukrainos visuomenė šiuo metu pasižymi beveik nuline tolerancija korupcijai, dėl to, kas vyksta šalyje. Todėl yra labai stiprus visuomenės postūmis ir politinė valia yra išsivalyti, nes puikiai suprantame, kad norėdami įstoti į Europos Sąjungą, turime atsisakyti tų gėdingų praktikų.“, – teigė politikas.

– Praėjo jau beveik metai po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Pirmosiomis karo dienomis tvyrojo klausimas dėl Kyjivo apgynimo, dabar visos kovos vyksta Donbase ir Pietų Ukrainoje. Taip pat kalbama apie naujos rusų atakų bangos pradžią. Kokia yra situacija fronte? 

– Kaip teisingai pasakėte, praėjo beveik metai nuo to, kai Rusijos vadovybė ir Putinas pranešė savo žmonėms ir pasauliui, kad vykdo specialią karinę operaciją prieš Ukrainą.

Anot jų, šios operacijos tikslai buvo demilitarizuoti, denacifikuoti Ukrainą ir taip toliau. Visa civilizuotas pasaulis galvojo, kad Putinas visiškai prarado protą, nes šie teiginiai buvo fiktyvūs ir neaišku, koks buvo tikrasis Rusijos ketinimas.

Jie žadėjo užimti Kyjivą po trijų dienų, o likusią Ukrainos dalį – po poros savaičių. Tai sukėlė tam tikrą paniką visame pasaulyje.

Bet tada pasaulis išgirdo prezidentą V. Zelenskį, kuris, kai jam buvo pasiūlyta prisiglausti vienoje iš kaimyninių šalių ir jei rusai prisiartins prie Kijevo suformuoti Vyriausybę tremtyje, pasakė savo garsiąją frazę „Man nereikia važiuoti, man reikia ginklų ir amunicijos“. 

Ir Ukrainos žmonės aršiai pasipriešino, ko rusai ir likęs pasaulis nesitikėjo. Tai sutrukdė Rusijai ne tik per tris dienas užimti Kijevą, bet ir pasiekti pagrindinį tikslą, kuris, mūsų manymu buvo išgąsdinti pasaulį, išgąsdinti Europą ir sukurti placdarmą tolesniam puolimui prieš Europos Sąjungos šalis. Tai buvo tikrasis ketinimas.

Planas buvo parodyti pasauliui, kokia negailestinga ir ryžtinga yra Rusijos kariuomenė. Kad ji yra nesustabdoma ir galinti padaryti viską, ko iš jos bus reikalaujama. To tikslas buvo priversti pasaulį ieškoti kažkokio kompromiso su Rusija.

Bet dėl Ukrainos parodyto pasipriešinimo, dėl stiprybės ir vienybės, kurią parodė visas pasaulis ir pirmiausia mūsų artimi kaimynai: Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija ir kiti, tai nenutiko.

Putinas neįvertino šio regiono vienybės ir jis, žinoma, neįvertino Ukrainos žmonių, todėl visais atžvilgiais pralaimėjo. Ir mes kalbame ne tik apie Ukrainą ir jo ketinimus okupuoti Ukrainą.

Kalbame ir apie tai, kad jis (Putinas – ELTA) buvo neteisus dėl viso likusio pasaulio ir Europos Sąjungos, juos jis laikė silpnais, nenorinčiais kovoti ir nesugebančiais vieningai reaguoti.

Žinoma, Ukrainoje vis dar matome labai sunkią situaciją. Visgi, Ukrainos kariams pavyko atremti atakas prieš Kyjivą ir išstumti agresorių. Ukrainos kariai taip pat labai efektyviai gina Ukrainą rytuose. 

Pradinis rusų planas, per pirmąsias kelias dienas užimti visą Donbasą nepasiteisino ir dabar mes matome, kad net tokios mažos, bet jau pasaulinio garso vietos, kaip Bachmutas ar Donbaso regiono miestas, kuris yra puolamas beveik pusę metų, vis dar nėra užimtos. 

Taigi, situacija yra labai sunki, tačiau dėl Ukrainos kariuomenės pajėgumo, dėl Ukrainos žmonių stiprybės ir Europos Sąjungos bei kitų sąjungininkų vienybės agresorius buvo sustabdytas, smarkiai sumuštas ir dabar esame visiškai tikri savo lemiama pergale.

Žinoma, tai yra įmanoma tik su sąlyga, kad ši vienybė ir tarptautinės bendruomenės pagalba išliks.

– Kaip žinome, Rusija dabar jau turi sutelkusi daugiau nei 300 tūkstančių karių Donbase. Kokį iššūkį toks didelis karių kiekis kelia Ukrainos gynybai?

– Taip, neabejotinai, karių ir ginkluotės proporcija yra Rusijos naudai. Ir Rusija ištisus šimtmečius garsėjo tuo, kad kariavo pagal vadinamąją „kūnų metimo taktiką“, kai į frontą siunčia daug pėstininkų, kurie patiria daug netekčių ir nesivargina saugoti savo karių. Taigi, tai yra rimtas iššūkis ukrainiečių kariuomenei.

Tačiau pirmiausia reikia paminėti, kad Ukrainos karių moralė yra daug aukštesnė. Iš įkalintų rusų karių gautos informacijos žinome, kad Rusijos kariuomenės moralė yra labai žema.

Jie nežino, dėl ko kovoja, nesupranta, koks yra tikslas, nesupranta, kokį tikslą pasiekus karas turėtų baigtis. Todėl jie, švelniai pasakius, entuziazmo puolimui neturi.

Todėl girdime pranešimų apie egzekucijas tiems, kurie atsisako dalyvauti puolime. Taigi Rusijos kariuomenės nuostoliai yra didžiuliai.

Tačiau tai nesumažina fakto, kad Ukraina ir Ukrainos kariai patiria nuostolių. Kai kuriais atvejais patiriame ir teritorijų praradimą. Ir, deja, yra labai dideli nuostoliai iš civilinės pusės.

Per puolimus reguliariai nukenčia infrastruktūra ir žūsta civiliai. Tačiau tai tikrai neturi to efekto, kurio tikis rusai – mus išgąsdinti, priversti pasiduoti.

Priešingai, šios netektys sustiprina Ukrainos žmonių valią ir stiprina mūsų tikėjimą, kad elgiamės teisingai, kariaujame dėl savo išlikimo ir neturime kitos alternatyvos kaip pergalė.

– Pereikime prie temo apie integraciją į Europos Sąjungą. Ar jus tenkina greitis, kuriuo vyksta Ukrainos žygiavimas ES link?

– Kai Ukraina pateikė paraišką kandidatės statusui gauti, tai įvyko praėjus vos keturioms dienoms po karo pradžios, buvo daug painiavos ir tam tikro pesimizmo dėl to, kaip viskas klostysis.

Nes žinome, koks sunkus tai yra procesas, koks biurokratizuotas, nors ir labai sistemingas, yra priėmimas. Tačiau egzistuoja faktas, kad Ukraina gavo kandidatės statusą praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai pateikė paraišką. 

Europos Parlamentas ir Europos Komisija yra ES institucijos, kurios labai aiškiai parodo, kad jie supranta, kuo padėtis Ukrainoje smarkiai skiriasi nuo bet kurios kitos šalies kandidatės.

Ir taip pat gavome labai aiškią žinutę neseniai vykusiame ES ir Ukrainos viršūnių susitikime, kad Kyjivas pavasarį gaus tarpinį vertinimą, o šių metų rudenį – galutinį įvertinimą, kuris, jei atliksime savo užduotis, leis pradėti priėmimo derybas. 

Todėl, atsižvelgiant į tai, koks įprastai lėtas yra šis procesas ir kiek metų norinčios tapti narėmis valstybės užtrukdavo norėdamos atlikti tai, ką mes padarėme per metus, esame labai patenkinti tuo, kaip viskas vyksta.

Ir esame labai optimistiški – manome, kad iki šių metų pabaigos pavyks pasiekti tašką, nuo kurio galėsime pradėti derybas, tai yra įgyvendinamas tikslas.

– O kada planuojate tapti pilnateisiais Europos Sąjungos nariais?

– Visavertės narystės pasiekimas yra labai techninis procesas. Todėl vargu ar galime nurodyti tikslią datą. Nes tai yra ne tik politinis sprendimas. Balsavimas vyksta tik pasibaigus deryboms. Ir derybos dėl skirtingų stojimo klausimų yra uždaros. O tai reiškia, kad tik susitarę dėl kiekvieno stojimo aspekto galėsime pateikti realius vertinimus. 

Tačiau, kaip buvo minėta, tam yra politinės valios ir tai yra svarbiausia. Vienas iš mūsų apsilankymo čia tikslų ir mūsų pradėtų konsultacijų bei projektų siekiamybė yra sukurti šias darbo grupes

Sukurti komunikacijos linijas, kurios leis mums būti pasiruošusiems labai greitai pradėti derybas ir pasiekti sutarimą integracijos klausimais per trumpiausią įmanomą laiką. Tačiau mes suprantame, kad šis procesas užtrunka. 

– Kalbant apie sunkius dalykus. Karo metu galima kalbėti apie specifinį, komplikuotą Ukrainos santykį su Vengrija. Kaip jūs suvokiate juos dabar? Ar karui pasibaigus bus įmanoma turėti visiškai normalius santykius po to, kai esate susidūrę su sau nepalankiu Viktoro Orbano ir jo Vyriausybės elgesiu?

– Daugelis vengrų labai aiškiai yra parodę, kad V. Orbanas atstovauja ne visai Vengrijai. Tai, kad Vengrijos Vyriausybė užėmė poziciją, kuri dažnai prieštarauja kitų ES valstybių narių pozicijai ir nėra palanki Ukrainai, mums, žinoma, yra labai skausminga.

Tačiau jaučiame vengrų palaikymą. Pirmiausiai, per humanitarinę pagalbą. Daug ukrainiečių pabėgėlių yra gavę pagalbos Vengrijoje. Taip pat reguliariai mūsų draugai ir kolegos iš Vengrijos, įskaitant iš

„Atnaujinkime Europą” grupės, atvyksta į Ukrainą teikti humanitarinės pagalbos.Ir mes su jais diskutuojame apie esamas politines problemas mūsų šalių santykiuose.

Ir tikrai matome, kaip ateityje būtų galima išspręsti bet kokius dabar kilusius ginčus. Jei ne su V. Orbanu ir jo komanda, tai tikrai su ateities vyriausybėmis.

Vyriausybės ateina ir išeina, bet žmonės lieka. Ir mes nejaučiame vengrų žmonių priešiškumo. Todėl anksčiau ar vėliau supratimas bus pasiektas.

– Kita sudėtinga tema – korupcija Ukrainoje. Kokio masto tai problema šiais metais, karo kontekste? Ar kyla problemų dėl įsišaknijusios korupcijos šalyje, kai kalbama ir deramasi su Europos Sąjungą, Europos politikais?

– Taip, mes neketiname dangstyti korupcijos, kuri, deja, vis dar egzistuoja Ukrainoje. Kaip tik, norėtume siekti kuo daugiau atvirumo. Ir turėjome bendrą frakcijos posėdį su „Atnaujinkime Europą” grupe, kur mūsų kolega, kuris yra Antikorupcinio komiteto pirmininkas, nurodė skaičius ir pateikė faktus apie kovos su korupcija pastangas Ukrainoje.

Šie skaičiai, palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo dvigubai. Nuolat auga tyrimų skaičius, išieškotų prarastų lėšų kiekis, taip pat auga skaičius pagautų nusikaltusiųjų asmenų ir nebebijoma patraukti jų atsakomybei dėl aukštų pozicijų. 

Labai svarbus aspektas yra tai, kad Ukrainos visuomenė šiuo metu pasižymi beveik nuline tolerancija korupcijai, dėl to, kas vyksta šalyje.

Todėl yra labai stiprus visuomenės postūmis ir politinė valia yra išsivalyti, nes puikiai suprantame, kad norėdami įstoti į Europos Sąjungą, turime atsisakyti tų gėdingų praktikų.