Ukrainos laikas tiksi: kas laukia?

Pripažino amunicijos trūkumą

Ukraina teigia, kad Rusijos puolimai gali suaktyvėti pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, o pagrindinė kryptis būtų Doneckas, interviu televizijos kanalui ADR pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąjai žvalgybos valdybai vadovaujantis Kirilas Budanovas.

Jo nuomone, rusų kariniai daliniai gali dar labiau priartėti prie Časov Jaro. „Jie judės link Pokrovsko miesto. Tai bus jų strateginė kryptis", - prognozavo žvalgybos vadovas.

Iki rusų puolimo pradžios K.Budanovas fronte rimtesnių pokyčių nesitiki. Pasak jo, ukrainiečių daliniams situacija yra sudėtinga, bet kontroliuojama.

Žvalgybos vadas išsakė prielaidą, kad šiemet puolimą gali surengti ir Ukraina. Tiesa, daugiau detalių, pareiškęs, kad klausimas yra Generalinio štabo atsakomybės zonoje, jis nepateikė.

K.Budanovas neslėpė, kad Ukrainai reikia daugiau artilerijos sistemų ir sviedinių. Komentuodamas ES planus bendrai pirkti amuniciją kovojančiai šaliai, žvalgybos vadas nurodė, jog Čekijos inicijuoto sprendimo efekto dar nepajuto.

Taip pat jis teigė, jog Ukraina vis dar viliasi gauti sparnuotąsias vokiečių raketas „Taurus", kurios gerokai palengvintų Kijevo gyvenimą. Prieš šių raketų tiekimą pasisako Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz), nes esą jie negali tiekti ginkluotės, kurios aptarnavimui reikalingi vokiečių kariai.

Galiausiai K.Budanovas patvirtino, kad vienu pagrindiniu Ukrainos taikiniu išlieka Krymo tiltas. Kiek anksčiau savo šaltiniais besiremiantis britų leidinys „The Guardian" pranešė, kad tiltas gali būti atakuotas pirmoje šių metų pusėje. Vasario pabaigoje „Bloomberg" rašė, kad ukrainiečiai nerimauja dėl galima rusų prasiveržimo tuo atveju, jeigu nebus padidintas amunicijos jiems tiekimas. Agentūra teigė, kad Ukrainos žvalgybos vertinimu, Maskva neatsisakė planų užimti Kijevą ir Odesą.

Pralaimėjimą pajustų visi

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Deividas Kameronas (David Cameron) ir jo kolega iš Prancūzijos Stefanas Sežurnė (Stephane Sejourne) įspėjo, kad Kijevo pralaimėjimo konflikto su Maskva pasekmes pajustų ir kitos šalys.

Savo mintis jie išdėstė „The Daily Telegraph" parengtoje publikacijoje, skirtoje Anglų-prancūzų sutarties 120-osioms metinėms.

„Jeigu pralaimės Ukraina, pralaimėsime mes visi. Nesugebėjimo dabar palaikyti Ukrainą kaina bus žymiai aukštesnė, negu būtų atsako Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaina", - pabrėžė jie.

D.Kameronas ir S.Sežurnė pažadėjo patvirtinti paramą Kijevui liepą Vokietijoje vyksiančio Europos politinės visuomenės susitikimo metu bei užtikrinti, kad tą patį mėnesį JAV vyksiantis NATO susitikimas būtų produktyvus.

„Turime padaryti dar daugiau, kad nugalėtume Rusiją. Pasaulis stebi mus ir pasmerks mus, jeigu pralaimėsime", - nurodoma straipsnyje.

Taip pat ministrai išreiškė solidarumą su Rusijos liaudimi dėl kovo 22 d. įvykusio teroristinio išpuolio bei dar kartą pakartojo, kad už jį yra atsakinga Islamo valstybė.

D.Trampas spaus Kijevą

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trampas (Donald Trump) privačiuose pokalbiuose pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktą galima užbaigti priverčiant Kijevą atsisakyti teritorijų, kurias Maskva prisijungė po 2014 metų.

Eksprezidento teigimu, abi pusės nori nutraukti karinius veiksmus, tačiau nepateikti to, kaip pralaimėjimo.

Kita vertus, Ukraina tam dar gali būti nepasirengusi, kadangi tikisi sulaukti iš JAV naujo paramos paketo, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia, kad be Vakarų paramos jiems bus sunku.