Ukrainos laukia skausmingi kompromisai

Šis didžiausio Vakarų Ukrainos tinklapio zahid.net ekspertas pirmas Ukrainoje pripažino, kad šalis privalės susitaikyti su neteisingomis ir žeminančiomis paliaubos salygomis. 

Mat iš D. Trumpo ir V. Putino pasisakymų tapo aišku, kad Ukrainai nebus grąžintos okupuotos žemės, o karą pradėjusi Rusija nebus nubausta.

Maskvai tuo pačiu bus atšauktos visos ekonominės sankcijos, ir ji nemokės Kyjivui jokių reparacijų už padarytą žalą. 

Be to, Rusijos armija nebus atitraukta iki ikikarinės ribos, o NATO neoficialiai pasižadės nepriimti į savo gretas Ukrainos.

P. Gerasimenkos teigimu, dėl objektyvių vidaus ir išorinių priežasčių taika iš esmės reikš vien karo įšaldymą, bet ne baigtį. Anot jo, sudarant taiką Ukrainai teks rinktis tarp blogo ir blogiausio scenarijaus. 

Blogiausiu yra vadinamas V. Putino siūlymas, kad Ukraina Rusijai atiduotų visą Donecko ir Zaporižės regionus, nors yra užėmę tik dalį teritorijos. 

Tokiu atveju iškiltų didelė grėsmė gretimiems regionams, nes, kilus naujam konfliktui, karai iš karto persimes į juos. 

Apžvalgininkas spėjo, kad taika bus sudaryta demarkacinę liniją nustatant palei ribą, ties kuria stovi abi armijos. 

Tačiau nė vienas taikos variantas negarantuos, kad Rusija vėl nepradės karo, o Maskva net per derybas gali vykdyti puolimus, nes tą darė per Minsko derybas 2014 ir 2015 metais.

Visam pasauliui sutelkus dėmesį į D. Trumpo susitikimą su V. Putinu, pačiame Kyjive, be derybų, dėmesio centre buvo dar kelios temos: kol pasaulis diskutuoja apie teorines karo baigties galimybes, Ukrainoje kovos tampa vis įnirtingesnės, o dėl gausėjančių dronų atakų civilių žūtys muša liūdnus rekordus.

Liepos mėnuo civiliams tapo pats kruviniausias per 3,5 karo metų. 

Suvienytų nacijų organizacijos duomenimis, liepą Ukrainoje dėl karo veiksmų žuvo 286 civiliai, o dar 1 tūkst. 388 buvo sužeisti. 

Dažnėjančios civilių žūtys ir blogėjantys pranešimai iš fronto galimai paskatino masinę vaikinių iki 17 metų emigraciją, kas sukėlė nerimą Vyriausybėje, o Prezidentas pasiūlė priimti kontraversišką įstatymą. 

Volodimyras Zelenskis paragino Vyriausybę nebedrausti į užsienį išvykti vaikinams iki 22 metų, nors, kilus karui, sienos buvo uždarytos vyrams nuo 18 iki 60 metų.

Ar toks įstatymas bus priimtas, neaišku, nes dalis ekspertų gąsdina, kad tai dar labiau padidins jaunų vyrų išvykimą. 

Organizacijos „Migracinės politikos ofisas“ vadovas Vasilis Voskoboinikas tinklapiui hromadske.ua Prezidento iniciatyvą vertina dvejopai. 

Iš vienos pusės ji esą yra teigiama, nes įstatymas paneigtų gandus, kad ketinama mobilizacijos amžių paankstinti ir armijon šaukti vyrus nebe nuo 25, o nuo 18 metų. Tai sumažintų tėvų nerimą ir siekį 16–17 metų vaikinus išvežti į užsienį. 

Be to, sociologas priminė, kad 18–22 metų vaikinai jau vadovaujasi savo asmenine, o ne tėvų nuomone, todėl pasilikę šalyje gali savanoriškai prisijungti prie armijos, o paauglystėje išvežti užsienin vargu ar sugrįš kariauti.

V. Voskoboinikas tuo pačiu abejoja, ar leidimas vykti į užsienį iki 22 metų sumažins jaunimo emigraciją, nes nedings pagrindinė tokio noro priežastis – karas ir priverstinė mobilizacija. 

Sociologas priminė „Gradus Research“ įmonės atliktą apklausą, pagal kurią net 83 proc. jaunimo norėtų persikelti į užsienį. 

V. Voskoboinikas abejoja ir tuo, ar abiturientus, kurie vidurinę mokyklą paprastai baigia būdami 17 metų, pasilikti studijuoti Ukrainoje paskatins V. Zelenskio nurodymas padidinti mokslo stipendijas. 

„Eurostato“ duomenimis, į ES šalis karo metu oficialiai atvyko 4,2 mln. ukrainiečių, trečdalis kurių buvo nesulaukę 18 metų amžiaus. Užsienyje studijuojančių ukrainiečių kiekis per karo metus padidėjo penkeriopai.

Pastarąsias Prezidento iniciatyvas apžvalgininkai gretina su prieš pusmetį įvesta specialia finansinio skatinimo programa 18–24 metų vaikinams, kurie mobilizuosis armijon. 

Už vienerių metų tarnybą jaunuoliai gaus milijoną hrivinų, o po tarnybos bus suteiktas beprocentinis kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti, galės be konkurso tapti aukštosios mokyklos studentu ir nedraudžiamai išvykti į užsienį. 

Prieš mėnesį specialiu įstatymu buvo paraginta mobilizuotis armijon ir vyrus per 60 metų, žadant gerą atlygį ir palengvintą tarnybą.

Visi šie nutarimai patvirtina karo ekspertų teiginius, kad armijoje yra didžiulis karių trūkumas, kurį Vausybė siekia sumažinti specialiomis skatinimo programomis. 

Tai, kad fronte padėtis yra sunki, patvirtino kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, pripažinęs, jog priešai bando prasiveržti visoje Rytų fronto linijoje. 

Kalbas apie blogėjančią situaciją fronte paskatino gilus priešo prasiveržimas ties Dobropile. Siekiant jį sustabdyti ten buvo skubiai permesti papildomi ukrainiečių daliniai. 

Šiems pavyko prasiveržimą sustabdyti ir atkovoti dalį teritorijos, tačiau kaip įvykiai klostysis toliau, nuspėti sunku, mat Maskva į tą ruožą irgi pasiuntė daugiau karių, perkeldama juos iš Sumų regiono.

Tai, kad vykstant deryboms dėl taikos Rusija neketina sustabdyti ne tik puolimo, bet ir civilių žudymo, paliudijo Charkive okupantų dronui pataikius į penkiaaukštį namą Pramonės mikrorajone – žuvo pusantrų metų mergaitė, jos tėvas ir dar trys kaimynai. 

Keliasdešimt kitų kaimynų buvo sužeisti, keli jų ligoninėje yra kritinės būsenos.

Nepaisant žudynių Charkive ir liūdnų žinių iš Aliaskos, įtakingiausio šalies dienraščio „Ukrainska Pravda“ redaktorė, Krymo totorė Sevgil Musajeva paragino tautiečius nesusitaikyti su mintimi, kad pralaimėjo karą ir pakvietė ruoštis padėti galutinį tašką ateityje. 

Moters teigimu, įvykiai Aliaskoje paliudijo, kad „pasaulis pripažįsta vien jėgos teisę“, todėl, nors ukrainiečiai karo nepralaimėjo, „esame verčiami elgtis taip, tarsi privalėtume pripažinti pralaimėjimą“. 

Redaktorės manymu, tautai tai pati pavojingiausia pralaimėjimo forma – „minčių kapituliacija“, nes viduje susitaikius su kapituliacija ji įsivyraus ir išorėje.

S. Musajeva paragino tėvynainius nenusivilti tuo, kad taikos sutartis galimai bus neteisinga jų atžvilgiu, nes ukrainiečiai „pirmą kartą per šimtmečius davė garbingą atkirtį“, „nenulenkė galvos“ ir tapo ne „imperijos nuolauža, bet jos paneigimu“. 

Pasaulis tai esą pamatė ir todėl atėjo pagalbon, nes „padeda ne tiems, kas verkia, o tiems, kas atsilaiko“. 

Redaktorė ragino tautiečius tikėti, kad ateityje išauš teisingumo pavasaris, ir kviečia tam ruoštis vykdant tris įsipareigojimus. Nepamiršti Bučos ir kitų žudynių, kankinimų nelaisvėje ir vaikų grobimo. 

Antra, tauta turi tapti stipresne armijoje, ekonomikoje, moksle, kultūroje – turi tapti tokia šalimi, į kurią būtų norima atvykti gyventi, o ne iš jos emigruoti. 

Trečia, reikia tapti atsakingiems – ne tik už protėvius ir dabar atgulusius žemėn, bet ir būsimas kartas, nes tik tokią naštą prisiėmus galima tikėtis ir šiame kare ateityje padėti lemiamą tašką.