Ukrainos pajėgos sunaikino „superarsenalą“: kodėl Dovžansko sprogimai keičia karo eigą?

Šis įvykis nėra tik dar vienas sprogimas – tai simbolinis įrodymas, kad Rusijos užnugaris nustojo egzistuoti.

Dovžanskas yra nutolęs apie 150 km nuo fronto linijos. Dar prieš kelis mėnesius tokia zona buvo laikoma saugia užnugario dalimi, kur Rusijos kariuomenė drąsiai sandėliavo kritiškai svarbias raketas. 

Šiandien ši iliuzija sudegė kartu su tūkstančiais zenitinių raketų.

„Chaotiškas fejerverkas“ – kas iš tiesų įvyko?

Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matomas specifinis reiškinys – į visas puses lakstančios ir ore sproginėjančios raketos. 

Ekspertai aiškina, kad ugniai pasiekus priešlėktuvinės gynybos (oro gynybos) raketų sandėlius, jų kietojo kuro varikliai pradeda įsijungti tiesiog konteineriuose. 

Raketos išlekia chaotiškai, be jokios kontrolės, sukurdamos tragišką, bet vizualiai galingą „fejerverką“.

Tikėtina, kad sandėlyje buvo laikomos raketos sistemoms „Buk“, „Tor“ ir „Pancir“.

Vienos „Buk“ raketos kaina siekia iki 700 tūkst. dolerių. Jei sandėlyje jų buvo šimtai ar tūkstančiai, Rusijos nuostoliai per vieną naktį gali siekti nuo šimtų milijonų iki milijardo dolerių. 

Tai ne tik finansinis, bet ir technologinis smūgis, nes dėl sankcijų ir elektronikos trūkumo tokios raketos gaminamos lėtai.

Technologinis lūžis: „FP2“ dronų dominavimas

Pagrindinis šios sėkmės faktorius – Ukrainos laimėtos technologinės lenktynės. 

Kol abi pusės bandė sukurti „absoliutų ginklą“, galintį išdeginti užnugarį 100–150 km atstumu, Ukraina pirmoji įvaldė „FP2“ tipo sunkiuosius dronus.

Šių dronų efektyvumo paslaptis:

• „Starlink“ ryšys: Užtikrina valdymą net ir stipraus radijo elektroninės kovos (REK) poveikio zonoje.
• Kaina ir efektyvumas: 50 tūkst. dolerių kainuojantis dronas sunaikina turto už milijardus.
• Sąlyginis paprastumas: Tai leidžia juos gaminti masiškai, paverčiant visą okupuotą teritoriją „totalinio išdeginimo zona“.

Logistikos krachas ir „Eilės efektas“

Šis smūgis sukuria domino efektą. Sunaikinus oro gynybos raketas, likę objektai tampa dar pažeidžiamesni. 

Kai Rusija nebegali apginti savo oro gynybos sistemų, Ukraina gauna laisvą kelią naikinti „Iskander“ įrenginius, o vėliau – ir pačius gamybos centrus.

Vakarų ekspertai pastebi, kad tokia strategija daro neįmanomą greitą rusų gyvosios jėgos ar technikos permetimą, o tai iš esmės paralyžiuoja bet kokius okupantų bandymus pulti. 

Dabar jiems lieka tik viena išeitis – trauktis dar giliau, tačiau Ukrainos dronų pasiekiamumo zona nuolat plečiasi.

Šaltinis: Aleksandras Kušnaris / Newsader