Ukrainos Zaporožės elektrinė kelia branduolinės katastrofos Europoje grėsmę

Pastarosiomis savaitėmis Zaporožės atominėje elektrinėje, kurią kontroliuoja Rusija, įsiplieskė kovos.

Jėgainė, didžiausias tokio pobūdžio branduolinis kompleksas Europoje, yra vis didesnio visuotinio susirūpinimo centre po to, kai dėl kelias dienas trunkančių apšaudymų buvo pareikalauta, kad tarptautiniai ekspertai apsilankytų objekte, ir padidėjo nuogąstavimai dėl galimos branduolinės avarijos.

Kijevas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas, kovo mėn. užgrobusias elektrinę, kad jos komplekse laiko sunkiąją ginkluotę ir naudoja ją kaip priedangą atakoms, žinodamos, kad Ukraina negali atsakyti ugnimi nerizikuodama pataikyti į vieną iš šešių elektrinės reaktorių, o tai reikštų katastrofą.

Tuo tarpu Maskva teigė, kad Ukrainos kariai taikosi į šį objektą.

Abi pusės bandė parodyti pirštu viena į kitą dėl branduolinio terorizmo grėsmės.

Olgai ir jos kolegoms ukrainiečiams, vis dar dirbantiems elektrinėje, branduolinės katastrofos šmėkla yra ne tik košmaras - tai kasdienybė.

Ukrainos atominei elektrinei gresia "rimta valanda", teigia JT priežiūros institucija

Tai "tarsi miegoti ir žiūrėti į sapną", - neseniai duodama interviu telefonu CNN sakė ji, apibūdindama siurrealistinį, ilgai trunkantį šoką, kurį patyrė dirbdama elektrinėje, kurią, nors ir laiko Rusijos pajėgos, vis dar daugiausia valdo ukrainiečių technikai.

Praėjus keliems mėnesiams nuo branduolinio objekto užgrobimo, ukrainiečių darbuotojai pamažu pradėjo grįžti - jie atlieka užduotis iš dalies sugriautose patalpose ir su rusų kariais susiduria tik tada, kai kerta du patikros punktus, kad patektų į komplekso vidų.

"Po okupacijos stotyje dirbo tik operatyvinis personalas.

Buvo daug išdaužytų ir apdegusių patalpų ir langų.

Paskui jie pamažu pradėjo eiti prašyti žmonių, kad šie ateitų dirbti konkrečių užduočių", - pasakojo Olga, kurios vardas pakeistas siekiant apsaugoti jos tapatybę.

"Dabar dirba ta personalo dalis, kuri neišvyko. Išvyko apie 35-40 proc. darbuotojų".

Dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus ir paaštrėjusių kovų darbo sąlygos tampa vis keblesnės.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė kaltinimais po to, kai naktį į ketvirtadienį, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinės Tautos paragino abi puses nutraukti karinius veiksmus prie elektrinės, įspėdamos apie blogiausią, jei to nepadarys.

"Deja, per pastarąsias kelias dienas vietoj deeskalacijos buvo gauta pranešimų apie tolesnius didelį nerimą keliančius incidentus, kurie, jei tęsis, gali sukelti katastrofą", - sakoma JT generalinio sekretoriaus António Guterreso pareiškime.

"Raginu iš elektrinės atitraukti bet kokį karinį personalą ir įrangą ir vengti bet kokio tolesnio pajėgų ar įrangos siuntimo į šią vietą."

Ketvirtadienį kalbėdamas JT Saugumo tarybos posėdyje Niujorke, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad dėl pastarojo meto išpuolių iš rikiuotės buvo išvestos kai kurios elektrinės dalys, todėl kilo "nepriimtino" galimo radiacijos nutekėjimo pavojus, ir paragino skubiai leisti ekspertų grupei patekti į objektą, kuriame padėtis "labai sparčiai blogėja".

"Tai rimta valanda, sunki valanda, ir TATENA turi būti leista kuo greičiau atlikti savo misiją Zaporožėje", - sakė M. Grossi.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė "Energoatom" ketvirtadienį apkaltino Rusijos pajėgas, kad jos nusitaikė į "radiacijos šaltinių" saugyklą ir apšaudė netoli elektrinės esančią gaisrinę.

Po dienos bendrovė savo "Telegram" paskyroje paskelbtame pareiškime nurodė, kad elektrinė veikia "su radiacinės ir priešgaisrinės saugos standartų pažeidimo rizika".

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis penktadienį pareiškė, kad elektrinėje "nebuvo tinkamos kontrolės", o ten likusiems ukrainiečių specialistams nebuvo leista patekti į kai kurias zonas, kuriose jie turėtų būti.

CNN negali patvirtinti "Energoatom" ar D. Monastyrskio pateiktos informacijos, tačiau D. Grossi sakė, kad kai kurios elektrinės dalys neveikė.

Olga taip pat patvirtino, kad į kai kurias komplekso dalis negali patekti Ukrainos darbuotojai.

Rusija ir toliau kaltina Ukrainą, kad ši prisidėjo prie išpuolių. Vietos okupacijos administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas penktadienį Rusijos valstybinės naujienų agentūros "Rossija 24" kanalui sakė, kad elektrinės elektros perdavimo linijai "nuolat daroma žala", ir užsiminė, kad kompleksas gali būti "užkonservuotas" - be jokio paaiškinimo, kaip tai gali atsitikti.

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad iš atominės elektrinės paleistos Rusijos raketos per pastarąją savaitę apšaudė Nikopolio miestą dešiniajame Dniepro upės krante ir aplinkinius rajonus.

Pasak vietos pareigūnų, naktį iš antradienio į trečiadienį per apšaudymą žuvo mažiausiai 13 žmonių, o trečiadienį ir ketvirtadienio vakarą dar keli buvo sužeisti, įskaitant 13 metų mergaitę.

Olga sakė, kad per pastaruosius kelis mėnesius ji matė, kaip į branduolinį kompleksą atvyksta Rusijos karinė įranga, nors dabar didžioji jos dalis yra paslėpta.

"Iš pradžių stoties teritorijoje buvo įrangos, dabar jos dar daugiau", - sakė ji ir pridūrė, kad darbuotojams neleidžiama įeiti į vietas, kur ji saugoma.

"Jei kas nors atsitiks su elektrine, kokia nors avarija...

Negaliu apie tai galvoti. Ar manote, kad kas nors galėtų mums padėti?

Mes esame už 7 kilometrų nuo atominės elektrinės kitoje upės pusėje!

Esu tikra, kad niekas mūsų neišgelbės", - telefonu CNN sakė Mirajevska, 45 metų smulkaus verslo savininkė.

"Štai kodėl aš net nesileidžiu į tokias mintis".

Kai praėjusį mėnesį prasidėjo apšaudymas, Mirajevska sakė, kad daugelis gyventojų paniškai pabėgo, bet ji liko ir bandė padėti vietoje, daugiausia priimdama paliktus naminius gyvūnus.

Naktį ji su paaugliu sūnumi nuveda gyvūnus į savo rūsiu paverstą prieglaudą.

"Kai jie pradėjo mus apšaudyti, tada apskritai gyvenimas pasikeitė. Aš gyvenu rūsyje, mes einame ten nakvoti. Ten miegame jau mėnesį", - sakė Mirajevska.

Praėjusį savaitgalį apšaudymas apgadino sausąją saugyklą, kurioje elektrinėje laikomos panaudoto branduolinio kuro statinės, taip pat radiacijos stebėjimo detektorius, todėl, anot "Energoatom", bet kokio galimo nuotėkio aptikti neįmanoma.

Išpuoliai taip pat pažeidė aukštos įtampos elektros liniją ir privertė sustabdyti vieno iš elektrinės reaktorių darbą.

Šis apšaudymų suintensyvėjimas privertė TATENA suintensyvinti pastangas nusiųsti ekspertų misiją, kuri apsilankytų elektrinėje, kad įvertintų ir apsaugotų kompleksą.

Nors pirminis ekspertų vertinimas parodė, kad "tiesioginės grėsmės branduolinei saugai" elektrinėje nėra, ketvirtadienį M. Grossi pareiškė, kad "tai gali bet kada pasikeisti".

Jis pridūrė, kad nors agentūra dažnai palaiko ryšius su Ukrainos ir Rusijos valdžios institucijomis dėl elektrinės, pateikiama informacija yra "prieštaringa".

Pastarąją savaitę padaugėjo reikalavimų nutraukti karo veiksmus. Trečiadienį iš Vokietijoje vykusio susitikimo G7 grupė, sudaryta iš didžiųjų pramoninių valstybių, paskelbė pareiškimą, kuriame ragino Rusiją išvesti savo pajėgas ir perduoti elektrinės kontrolę Ukrainai.

Pareiškime kaltė suversta Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, kurios, anot G7 šalių, "smarkiai didina branduolinės avarijos ar incidento riziką ir kelia pavojų Ukrainos gyventojams, kaimyninėms valstybėms ir tarptautinei bendruomenei".

Valstybės departamento atstovas ketvirtadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos remia raginimus sukurti "demilitarizuotą zoną" aplink atominę elektrinę ir reikalauja, kad Rusija "nutrauktų visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose ar šalia jų".

Prie šio pranešimo prisidėjo CNN žurnalistės Olga Voitovič, Julija Kesajeva ir Anna Černova.