Už skubų išvykimą iš Dubajaus privačiais lėktuvais turtingos šeimos moka kosminius pinigus

Keturių asmenų šeimai, norinčiai skubiai palikti emyratą privačiu lėktuvu, dabar tenka pakloti net 250 tūkstančių dolerių.

Logistikos chaosas: taksi už tūkstančius dolerių

Krizė paralyžiavo ne tik dangų, bet ir kelius. Kadangi komercinių skrydžių tvarkaraštis sugriuvo, o Kataro oro erdvė liko uždaryta, žmonės ieško bet kokių būdų pasiekti kaimynines šalis – Omaną ar Saudo Arabiją.

Sausumos transportas: Kelionė taksi ar mikroautobusu iki Maskato ar Rijado, kuri anksčiau kainavo kelis šimtus dolerių, dabar viršija 5 tūkstančių dolerių ribą.

Eilių faktorius: Pagrindiniai tranzito mazgai užsikimšo, o nuotaikos kovo viduryje pasikeitė iš nuotolinio darbo vilties į skubų norą palikti šalį visam laikui.

Išvyksta ilgam: kartu keliauja ir augintiniai

Vienas ryškiausių ženklų, kad žmonės neplanuoja greitai grįžti – sprogusi naminių gyvūnų gabenimo paklausa. 

Privačių skrydžių bendrovės pastebi, kad prašymų skraidinti šeimas kartu su jų augintiniais per parą padaugėjo kelis kartus. 

Šeimos nesutinka palikti savo keturkojų draugų konflikto zonoje, todėl evakuacija tampa kompleksiniu ir itin brangiu procesu.

Valstybinė pagalba ir įstrigę keleiviai

Nors vietinės oro linijos, tokios kaip „Emirates“ ir „Flydubai“, bando vykdyti pavienius skrydžius, reguliarus susisiekimas išlieka paralyžiuotas. Į pagalbą savo piliečiams skuba Vakarų Europos vyriausybės:

Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija: Pradėtos repatriacijos programos.

Oro bendrovės: „Air France“, „KLM“ ir „Lufthansa“ jau organizuoja specialius išvežimo skrydžius iš saugesnių regiono mazgų, pavyzdžiui, Omano.

„Saugaus uosto“ statusas patiria didžiausią išbandymą

Dabartinė situacija rodo, kad Dubajaus kaip „saugaus uosto“ statusas patiria didžiausią išbandymą per pastaruosius dešimtmečius. Verslas priverstas leisti milžiniškas sumas darbuotojų evakuacijai, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių viso regiono ekonominiam patrauklumui.

Atsižvelgiant į staigų padėties paaštrėjimą Artimuosiuose Rytuose ir masinę evakuaciją iš Dubajaus, Lietuvos turistų ir ten dirbančių specialistų (ekspatų) situacija tampa įtempta. Nors oficialių pranešimų apie nukentėjusius Lietuvos piliečius šiuo metu nėra, logistikos grandinės yra smarkiai sutrikusios.

Lietuvos turistai Dubajuje: tarp atšauktų skrydžių ir brangios evakuacijos

Lietuvos keliautojai, šiuo metu esantys Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir kitų Vakarų šalių piliečiai. 

Pagrindinė problema – paralyžiuotas reguliarus oro susisiekimas ir drastiškai išaugusios alternatyvaus grįžimo kainos.

Pagrindiniai trikdžiai Lietuvos keliautojams

Skrydžių atšaukimai: Kadangi „Emirates“, „Flydubai“ ir kitos didžiosios oro bendrovės vykdė tik pavienius repatriacijos skrydžius, tiesioginiai ar jungiamieji skrydžiai į Vilnių per tarpinius mazgus (Stambulą, Varšuvą ar Rygą) tapo sunkiai prieinami.

Oro erdvės ribojimai: Kataro oro erdvės uždarymas ir bendra įtampa regione privertė lėktuvus rinktis ilgesnius bei brangesnius maršrutus, o tai dar labiau vėlina grįžimą.

Finansinė našta: Kaip rodo Financial Times duomenys, tie, kurie neišgali mokėti už privačius lėktuvus, bando pasiekti Omaną sausumos transportu. 

Lietuvos turistams, keliaujantiems su šeimomis, taksi paslaugos iki sienos (kainuojančios per 5 tūkst. dolerių) tampa nepakeliama finansine našta.

Rekomendacijos Lietuvos piliečiams

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) ir diplomatinės atstovybės regione paprastai tokiais atvejais rekomenduoja:

Registruotis sistemoje „Keliaujantiems saugiai“: Kad valstybė žinotų tikslų piliečių skaičių ir buvimo vietą.

Ieškoti alternatyvių maršrutų: Jei Dubajaus oro uostas lieka paralyžiuotas, patariama vykti į saugesnius tranzito mazgus (pavyzdžiui, Maskatą Omane), iš kur Europos bendrovės („Lufthansa“, „Air France“, „KLM“) vykdo evakuacinius skrydžius.

Kreiptis į draudimo bendroves: Kelionių draudimas gali padengti dalį papildomų apgyvendinimo ar transporto išlaidų, jei tai numatyta sutartyje dėl nenumatytų krizių.

Svarbiausia koordinacija su kitomis ES valstybėmis

Lietuva neturi tiesioginio valstybinio lėktuvo evakuacijai, todėl mūsų piliečiai dažniausiai priklauso nuo bendrų Europos Sąjungos iniciatyvų. Šiuo metu svarbiausia koordinacija su kitomis ES valstybėmis, kurios jau vykdo savo piliečių išvežimą iš Omano ir Jordanijos.

Šaltinis: Parengta remiantis naujausiais tarptautiniais pranešimais apie situaciją JAE ir bendrosiomis URM saugumo gairėmis (2026-03-05).

Šaltinis: Financial Times