Užterščiausia pasaulio sostinė, kur tvyrantis smogas neišsisklaido ištisus metus

Prasidėjęs pavasaris atneša palengvėjimą Deliui, rašoma naujienų portale BBC. Oras yra vėsus ir gaivus, o gerėjant orams pasirodo ir nedidelis lietus, dėl kurio augalija tampa vešlesnė. Maždaug balandį regione siaučia pietvakarių vėjai, o rudens ir žiemos mėnesiais miestą dengiantis aitrus smogo sluoksnis pradeda sklaidytis, bet iš tikrųjų jis niekada taip ir nepraeina.

Pastaruosius 10 metų Shaheen Khokhar matė šį metinį ciklą būdama Gurugramo, esančio netoli Delio miesto, gyventoja. Maždaug spalį nenatūraliai pilkas, atrodytų, apsiniaukęs dangus atšliaužia be perspėjimo. „Vieną minutę šviečia saulė, o kitą – tave apima ši tamsi, dūminė migla, – BBC sakė ji. – Kiekvieną dieną matome labai varginantį vaizdinį priminimą apie taršą, su kuria esame priversti gyventi.“

Šios taršos poveikis svyruoja nuo odos ir akių dirginimo iki sunkių neurologinių, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų, astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchito, plaučių talpos praradimo, emfizemos, vėžio ir padidėjusio mirtingumo. Pasaulyje dėl lauko oro taršos kasmet miršta apie 4,2 mln. asmenų.

Spalio ir lapkričio mėnesiais moksleiviai visoje Šiaurės Indijoje, ypač Indijos sostinėje – Naujajame Delyje bei netoli Gurugramo, susiduria su įvairiais sunkumais. Didėjant taršai, mokyklos kasmet uždaromos maždaug dviem savaitėms.

„Mūsų vaikai dėvėjo kaukes mokykloje gerokai prieš COVID-19 krizę“, – teigė Sh. Khokhar.

Remiantis duomenimis, surinktais 2021 m.

Pasaulio oro kokybės ataskaitoje, 21 iš 30 pasaulio miestų, kuriuose didžiausias oro taršos lygis, yra Indijoje. BBC rašo, kad net šeši Indijos miestai patenka į dešimtuką, o Naujajame Delyje toksiško oro poveikis yra didžiausias šalyje.

Pramoninė tarša ir transporto priemonių išmetamieji teršalai yra vieni didžiausių veiksnių, lemiančių toksišką orą ištisus metus, teigiama ekspertų grupės „Observer Research Foundation“ ataskaitoje.

Tačiau spalio ir lapkričio mėnesiais tarša dar labiau auga dėl dirbamosios žemės gaisrų. 2019 m. NASA Žemę stebintys palydovai aptiko šiuos gaisrus iš kosmoso, teigiama BBC.

Sprendimas taršai – naujas organinių mikrobų purškalas, kurį sukūrė Indijos žemės ūkio tyrimų institutas Delyje.

Jis vadinamas „Pusa Decomposer“, jį sudaro septynios skirtingos grybų rūšys, natūraliai esančios dirvožemyje. Po daugelio laboratorinių tyrimų buvo nustatyta, kad šios grybų rūšys itin efektyviai skaido ražienas, kad gautų energijos ir maistinių medžiagų.

Šis mikrobinis purškalas visiškai ir greitai suardytų ražienas, likusias laukuose nuėmus žaliavą. Per tris savaites senos ražienos susijungia su dirvožemiu ir tampa kompostu kitam auginimo sezonui.

Tačiau žiniasklaidos pranešimai parodė, kad ūkininkai negalėjo veiksmingai įgyvendinti sprendimo, o valdžios institucijos spėjo, kad ruošiant kapsules galėjo būti padaryta pažeidimų. „Pusa Decomposer“ dabar yra miltelių pavidalo – 300 g mišinio užtenka apipurkšti maždaug pusę hektaro žemės.

Iširusios ražienos patręšia dirvą, todėl priklausomybė nuo cheminių trąšų sumažėja net 25 proc., rašoma BBC. „Kai ūkininkai sudegina pasėlių likučius, viršutinio dirvožemio sluoksnio temperatūra pakyla iki 42 laipsnių ir galiausiai žūva visi naudingieji dirvoje esantys mikrobai. Tačiau mikrobų purškimas praturtina dirvą“, – naujienų portalui pasakojo Indijos žemės ūkio tyrimų instituto direktorius Ashokas Kumaras Singhas.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaita, tai sprendžia problemas, susijusias ne tik su oro tarša, bet ir prasta dirvožemio būkle, kuri gali pakenkti mūsų maisto ir vandens kokybei.

Alfa.lt