„Velnio beždžionės“ puola žmones Tailande, Japonijoje ir Indijoje - sužinokite kodėl

Laukinės gamtos turizmas klesti dėl mūsų susižavėjimo gyvūnais, o primatai yra ypač patrauklūs turistams. Su savo žmogiškais veidais, sudėtinga šeimos dinamika ir akrobatinėmis išdaigomis juos malonu žiūrėti.

Tačiau neseniai pasirodė istorijos, kuriose beždžionės vaizduojamos baisesnėse situacijose. Žiniasklaidoje paplito pranešimai apie „beždžionių atakas“, „velnių beždžiones“ ar net „veidą plėšiančias, kaulus graužiančias beždžiones“. Ar mūsų pusbroliai primatai atsisuko prieš mus?

Pastarieji beždžionių išpuoliai apima daugybę rūšių įvairiose šalyse. Tai ilgauodegės makakos ir kitos makakos Tailande, japoninės makakos Japonijoje ir hanumano langūrai Indijoje.

Dauguma šių rūšių yra makakos, kurios yra įvairi beždžionių grupė. Tačiau visos makakos yra bendraujančios, protingos, palyginti didelės (nuo 4 kg iki 9 kg) ir patogiai vaikščioja ant žemės. Jie turi lanksčią mitybą, bet dažniausiai renkasi vaisius. Jie taip pat turi skruostų maišelius, leidžiančius greitai surinkti maistą ir neštis į saugią vietą pavalgyti.

Per didelis pripratimas

Nepriklausomai nuo rūšies ar vietos, pagrindinis beždžionių įkandimų ir atakų veiksnys yra „per didelis žmonių pripratimas“. Pripratimas yra gyvūnų tyrinėtojų naudojamas procesas, siekiant įgyti gyvūnų pasitikėjimą, kad jie galėtų sekti ir fiksuoti jų elgesį.

Tačiau gyvūnai gali netyčia priprasti prie tyrinėtojų. Vienas iš pavyzdžių yra voverės miesto parke, pripratusios prie dalinamo maisto, tačiau kiti pavyzdžiai – miesto lapės Jungtinėje Karalystėje, lokiai Šiaurės Amerikoje ir daugelyje tropikų – beždžionės.

Kai gyvūnai praranda baimę žmonėms. Beveik visais per didelio pripratimo atvejais pagrindinis veiksnys yra žmonių maistas. Tai, ką žmonės valgo, yra nenugalima laukinei gamtai. Jis turi daug maistinių medžiagų, lengvai virškinamas ir yra šiukšlių dėžėse, be priežiūros kuprinėse ar net tiesiai žmonių rankose.

Ekologiniu požiūriu gyvūnai turi visas paskatas pasinaudoti šiuo aukštos kokybės ištekliu. Taigi nenuostabu, kad gyvūnai atitinkamai pakoreguos savo baimę ir natūralų elgesį.

Nors per didelis pripratimas dėl turistų asocijavimo su maistu neabejotinai yra pagrindinis beždžionių išpuolių veiksnys, tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, kuriam beždžionė įkando ar kuriam grasina, yra kaltas dėl jų maitinimo ar erzinimo.

Beždžionės yra labai protingos, turi ilgą atmintį ir mokosi viena iš kitos. Daugelis grupių taip priprato prie žmonių maisto, kad išmoko persekioti turistus, kad to gautų. Kai kurios beždžionės taip įgudo, kad žino, kurie daiktai vertingi turistams, kuriuos „iškeis“ į maistą. Kitaip tariant, jos pavogs jūsų mobilųjį telefoną, bet tada jį numes, kai mesite joms maisto.

Kitas svarbus veiksnys beždžionių atakoms turistinėse vietose yra gyvūnų kūno kalbos, veido išraiškų ir balso nesuvokimas. Net labai pripratusios beždžionės paprastai įspėja prieš ką nors užpuldamos. Tačiau žmonės, nepatyrę su beždžionių elgesiu, dažnai klaidingai interpretuoja grėsmingą veido išraišką draugiška. Tai gali sukelti pavojingų susitikimų.

Patarimai kelionių metu

Negalima tikėtis, kad laukinės gamtos turistai supras kiekvienos rūšies tipines išraiškas ir kūno pozas. Tačiau kai kurie dalykai gali padėti turistams būti saugesniems ir atsakingesniems, neatsižvelgiant į tai, kokias primatų rūšis jie žiūri.

Suteikite jiems vietos. Pasak Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos, aplinkosaugos organizacijų tinklo, rekomenduojama laikytis septynių metrų (23 pėdų) atstumo nuo gyvūnų. Tai padeda gyvūnams nejausti grėsmės ir sumažina ligų perdavimo riziką.

Nestovėkite tarp gyvūnų ir jų kelio arba tarp suaugusiųjų ir jauniklių.

Venkite tiesioginio akių kontakto arba nerodykite dantų, nes beždžionės tai gali suvokti kaip agresyvų elgesį.

Daugeliui primatų rūšių įprastos grėsmės yra apnuoginti dantys (įskaitant kai kuriuos žiovulys), tiesioginis žvilgsnis nuleista galva ir trumpi įtūpstai arba trinktelėjimas į žemę rankomis. Jei gyvūnas daro kurį nors iš šių dalykų, tyliai atsitraukite.

Nemaitinkite beždžionių.

Parengta pafal: www.livescience.com