Ilgiausiai pareigas einančiam ES lyderiui, kuris palaiko artimus ryšius su Rusija, paramą išreiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Rinkimus ypač atidžiai stebi Europos šalys.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad proeuropietiško konservatoriaus Peterio Magyaro, žadėjusio „sistemos pokyčius“, partija „Tisza“ gerokai lenkia V. Orbano partiją „Fidesz“.
Apžvalgininkai prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas pasieks rekordinius 75 proc. ir viršys ankstesnį rekordą, kuris siekė šiek tiek daugiau nei 70 proc.
Rinkimų sąraše įrašytos tik penkios partijos – mažiausiai nuo šalies demokratijos atkūrimo 1990 m. Kelios partijos anksčiau pasitraukė siekdamos padidinti „Tisza“ šansus.
V. Orbano ir P. Magyaro partijų stovyklos pareiškė įtarimus dėl užsienio šalių kišimosi į 9,5 mln. gyventojų turinčios šalies rinkimus. Šią savaitę Budapešte lankėsi ir su V. Orbanu susitiko JAV viceprezidentas J. D. Vance’as.
J. D. Vance’as užsipuolė tariamą „Briuselio biurokratų“ kišimąsi į Vengrijos reikalus, o D. Trumpas pažadėjo Vengrijai suteikti „JAV ekonomikos galybės“, jei V. Orbano, „tikrai stiprus ir galingas lyderio“, partija užsitikrins pergalę.
Penktos kadencijos iš eilės siekiantis 62 m. V. Orbanas pavertė savo šalį neliberalios demokratijos pavyzdžiu, sekdamas D. Trumpu atmetant migraciją ir „woke“ vertybes kaip „civilizacinę“ grėsmę.
45 m. buvęs vyriausybės atstovas P. Magyaras politikos scenoje pasirodė vos prieš dvejus metus ir sulaukė palaikymo ekonominio sąstingio fone, nepaisant to, kad rinkimų sistema buvo iškreipta V. Orbano partijos naudai.
Vengrijos parlamento rinkimai prasidėjo 6 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Rinkiminės apylinkės duris užvers 19 val.
„Nauja era“
„Tai lemiamų rinkimų metas. Jei dabar laimės „Fidesz“, tai aiškiai reikš (...) posūkį autoritarizmo link“, – AFP sakė ELTE universiteto Socialinių mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Andrea Szabo.
„Tai paskutinė akimirka, kai šį procesą dar galima sustabdyti ir švytuoklė vėl gali pasisukti demokratijos link“, – pridūrė ji.
V. Orbanas vis dažniau susiremia su Briuseliu, kuris jį kaltina kitaminčių slopinimu ir teisinės valstybės principų pažeidimu, ir yra įšaldęs milijardus eurų siekiantį ES finansavimą.
„Dauguma valstybių narių būtų labai laimingos, jei atsikratytų V. Orbano“, – AFP sakė Europos diplomatas, pageidavęs likti nežinomas.
„Kantrybė jau beveik išsekusi“, – pridūrė jis.
Nuo vasario keliaudamas po visą šalį, P. Magyaras ragino vengrus „atsiimti savo tėvynę“, kad ji vėl įsitvirtintų ES, ir pažadėjo griežtai kovoti su korupcija bei užtikrinti geresnes viešąsias paslaugas.
„Transparency International“ duomenimis, Vengrija, kartu su Bulgarija, laikoma korumpuočiausia šalimi ES.
„Manau, kad svarbu, jog iš tikrųjų prasidėtų nauja era, nauja, gyventi tinkama Vengrija“, – penktadienį per „Magyar“ mitingą Miškolce šiaurės rytų Vengrijoje AFP sakė 60 m. pensininkas Danielis Pasztoras.
Savo ruožtu V. Orbanas mitinguose įspėjo „nerizikuoti viskuo“ ir „saugoti tai, ką pasiekėme“.
„Vengrijai būtų tikrai blogai, jei laimėtų (P. Magyaro partija) „Tisza“, – sakė 55-erių taksi vairuotojas Attila Szoke, dalyvavęs šią savaitę antrajame pagal dydį šalies mieste Debrecene surengtame V. Orbano mitinge.
V. Orbanas savo rinkiminės kampanijos pagrindine tema pasirinko Ukrainą – nuo Rusijos invazijos besiginančią kaimyninę šalį, kurią jis vaizduoja kaip „priešišką“ Vengrijai.
Jis taip pat pažadėjo tęsti kovą su „fiktyviomis pilietinės visuomenės organizacijomis, papirktais žurnalistais, teisėjais (ir) politikais“.
„Fidesz“ nusprendė vesti vien neigiamą kampaniją (...) Jie kalbėjo tik apie karą, karą ir karą“, – sakė sociologė A. Szabo.
Kišimasis
Nacionalinio rinkimų biuro teigimu, pirmuosius išankstinius rezultatus tikimasi paskelbti netrukus po balsavimo pabaigos. Visgi, jei persvara bus labai nedidelė, nugalėtojas gali būti paskelbtas tik kitą šeštadienį, kai bus suskaičiuoti visi balsai.
Opozicijai baiminantis, kad V. Orbanas gali nepripažinti rinkimų rezultatų, nacionalistų lyderis ją apkaltino „organizuotu bandymu pasinaudoti chaosu“ ir „sąmokslu“ su užsienio žvalgyba.
Artėjant rinkimams pasipylė kaltinimai, atsakomieji kaltinimai ir informacijos nutekinimai, įskaitant įrašytus telefono pokalbius, kurie visoje Europos Sąjungoje sukėlė nerimą dėl V. Orbano ir jo užsienio reikalų ministro artimų ryšių su Maskva.
Be to, keli policijos, kariuomenės ir kitų valstybinių institucijų informatoriai viešai apkaltino V. Orbano vyriausybę nekompetencija ir valstybės institucijoms daromu poveikiu siekiant politinės naudos.
Skelbta, kad šiuo metu vyksta slapta Rusijos dezinformacijos kampanija, skirta padėti V. Orbanui išsilaikyti valdžioje, o viename dokumentiniame filme teigiama, kad jo valdančioji koalicija kaimo vietovėse vykdo masinį balsų pirkimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą