Vėžiu serganti pacientė tapo mama dėka draugės, kuri išnešiojo jos kūdikį

Amy Cronje visada norėjo būti mama. 33 metų moters pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, kai gydytojai diagnozavo krūties vėžį netrukus po to, kai ji ištekėjo už savo 35 metų vyro Roche.

Po spindulinės terapijos ir chemoterapijos jai buvo pasakyta, kad ji visiškai pasveiks, tačiau po metų atlikus įprastinį patikrinimą paaiškėjo, kad vėžys sugrįžo ir išplito į kaulus.

Po to ją ištiko insultas. Gydymo metu medikai skyrė hormonų, dėl kurių ji negalėjo pastoti.

„Daugelį naktų verkiau“, - pasakojo ji. „Vėžys išplito į kaulus ir gydytojai man skyrė hormonų. Jaučiausi taip, tarsi visi mūsų planai būtų žlugę“.

Vis dar buvo vilties - prieš pirmąjį chemoterapijos seansą Amy užšaldė savo embrionus ir galėjo juos panaudoti su surogatine motina. Tuomet jų draugė, 31 metų Carla Steenekamp, nusprendė įsikišti ir pasiūlė savo pagalbą.

„Man nereikėjo ilgai galvoti“, - sakė Carla, kuri pati yra dviejų berniukų mama. „Jaučiau, kad Dievas mane vedė šiuo keliu, o būti motina yra nuostabu. Norėjau šią dovaną padovanoti savo draugei“.
 

Birželio 9 d. ji pagimdė berniuką, kuriam davė Jack Bruce vardą.

Amy iš Pietų Afrikos Respublikos, kuri dėl tokio mielo pasiūlymo liko apsipylusi ašaromis, pridūrė: „Aš buvau priblokšta. Buvo nuostabu žinoti, kad mano draugė norėjo dėl manęs tiek daug paaukoti“.

Carlą apžiūrėjo ginekologas, o abiem poroms buvo atliktos teisinės procedūros, kurios užtruko kelias savaites. Ji pradėjo kasdien vartoti hormonų injekcijas, kad paruoštų savo organizmą, o 2023 m. spalį embrionas buvo implantuotas.

Carla taip pat paaiškino savo sūnums, ketverių metų Lochneriui ir dvejų metų Steinui, kad leis tetos Amy kūdikiui augti jos pilve.

IVF gydymas buvo sėkmingas iš pirmo bandymo. Amy buvo kartu su Carla, kai ji pasidarė namų nėštumo testą ir pamatė, kad lazdelė nusidažė mėlynai.

Diena, kai gimė Džekas, joms abiem įsimins visam laikui. Carla pasidalijo: „Aš tai daryčiau dar kartą vien tam, kad išgyvenčiau tą akimirką. Džiaugsmas ir netikėjimas Amy ir Roche veiduose buvo neapsakomas.“
 

Amy jaučiasi taip, tarsi jos su Carla būtų ne draugės, o seserys. Nepaisant to, kad ji vis dar kovoja su vėžiu, ji išlieka optimistiškai nusiteikusi dėl savo ateities. Ji pridūrė: „Tai buvo tokia ypatinga akimirka mums abiem. Pamatyti šį mažą kūnelį ir žinoti, kad įveikei dideles kliūtis ir gali vadintis mama dėl savo draugės... tai labai brangu. Mus su Carla sieja visiškai unikali draugystė. 

Galima sakyti, kad dabar esame nebe draugės, o seserys. Tapti mama buvo mano didžiausias troškimas. Nemaniau, kad taip gali būti, bet Carla pavertė tai realybe. Mes visada būsime viena kitos gyvenime. Esu jai labai dėkinga už tai, ką ji padarė.“

Šaltinis: tsn.ua