Vieniems diktatoriams – Briuselio sankcijos, o kitiems – milijonai eurų

Spalio viduryje Briuselyje ir Paryžiuje apsilankė Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas. Su juo susitikusiems Josepui Borrelliui ir Emmanueliui Macronui, panašu, netrukdė tai, kad Tadžikistanas – viena pačių nelaisviausių valstybių pasaulyje, o E. Rachmono režimas jau 30 metų negailestingai susidoroja su menkiausiomis opozicijos apraiškomis.

 Archyvų nuotr.

Opozicijos protesto akcija Vilniuje. Ilhomdžonas Jakubzoda

Demokratiškesnis net Afganistanas

Visos tarptautinės žmogaus teisių gynimo ir laisvių bei demokratijos padėtį pasaulyje vertinančios organizacijos vienbalsiai skiria Tadžikistanui vienas žemiausių pozicijų visuose reitinguose.

Pavyzdžiui, „Freedom House“ laisvų šalių reitinge Tadžikistanas yra blogiausiųjų dešimtuke kartu su Šiaurės Korėja, Turkmėnistanu, Somaliu. Visos šios šalys vienareikšmiškai vertinamos kaip „nelaisvos“.

„The Economist“ 2021 m. demokratiškumo reitinge Tadžikistanas yra 159 tarp 167 valstybių.

Blogesnio įvertinimo sulaukė tik tokios jau legendinėmis tapusios diktatūros kaip Šiaurės Korėja (167) ir Turkmėnistanas (162) arba valstybės, kuriose vyksta karo veiksmai, pavyzdžiui, Sirija (164) ir Centrinės Afrikos Respublika (165).

Net Afganistanas įvertintas kaip gerokai demokratiškesnė šalis ir užima 139 vietą.

Europiečiams tokie vizitai atrodo nereikšmingi ir nesulaukia visuomenės dėmesio, tačiau pačiam diktatoriui tai didelė pergalė – jis legitimizuojasi tarptautinėje arenoje ir turbūt dar svarbiau – iškaulija iš ES solidžią finansinę paramą.

Būtent apie tai kalba tūkstančiai tadžikų politinių pabėgėlių visoje Europoje. Kelios dešimtys jų šeimų gyvena ir Lietuvoje.

Jie surengė koordinuotus protestus Vilniuje, Varšuvoje, Vienoje, Hagoje ir planuoja panašias akcijas dar kelete Europos sostinių.

Jie stebisi ir piktinasi tuo, kad su diktatoriumi susitiko ES atstovas užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrellis ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas, bei primena, kad daugybė tadžikų dėl režimo prarado viską, ką turėjo, patyrė kankinimų, ilgus metus kalinami kalėjimuose, o režimo kritikai ir šiandien Tadžikistane tiesiog pradingsta arba net yra puldinėjami ir grobiami kitose valstybėse.

Pinigai ir pripažinimas

Pabėgėlių organizacijos Lietuvoje lyderis Ilchomdžonas Jakubzoda portalui Alfa.lt teigė, kad persekiojimus patyrę tadžikai tiesiog nesuvokia, kodėl Europa kalbasi su diktatoriumi.

„Lukašenkai jie taiko sankcijas, o Rachmonui ketina duoti pinigų. Kas tai? Veidmainiškumas?“ – klausė pabėgėlių atstovas.

Pasak jo, E. Rachmonas laimėjo jau vien tuo, kad buvo pakviestas susitikti su aukščiausio rango politikais: „Dabar jis gali puikuotis prieš kitus Vidurio Azijos diktatorius. Aš nejuokauju – manau, jie tikrai jam pavydi.“

Antrasis Tadžikistano diktatoriaus laimėjimas – finansinė ES parama. Beje, E. Rachmonas ir anksčiau gaudavo europinę paramą demokratiniams institutams ir pilietinei visuomenei kurti. „Tai skamba absurdiškai juokingai.

Jis gavo milijonus, kuriuos panaudojo, kad galutinai sunaikintų paskutinius demokratijos ir pilietinės visuomenės likučius mūsų šalyje“, – sakė I. Jakubzoda.

Nenuostabu, kad tokia finansavimo linija tapo neperspektyvi, tačiau panašu, kad atsirado nauja.

J. Borrellis pažadėjo, kad ES rems Tadžikistano pastangas tokiose srityse kaip klimato kaita. Opozicijos žiniomis, kalbama apie 300 mln. eurų iki 2025 m.

„Sunku patikėti, kad Europa yra tokia naivi, kad rimtai įsivaizduotų, kad Rachmonas bent pirštą pajudins gerinti aplinkosaugos padėtį Tadžikistane. Viskas keliaus į jo klano kišenes.

Mūsų šalyje žmonės žiemą net neturi šildymo ir elektros, tai ką kalbėti apie aplinkosaugą?“ – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Archyvų nuotr.

Emomalis Rachmonas ir Josepas Borrellis. Twitter

Naivi Europa?

Ko siekia ES, ypač Prancūzija, stiprindami ryšius su diktatorišku režimu?

Tadžikų opozicijos nuomone, bene vienintelė tikėtina priežastis – mėginimas įsigyti tarpininką netiesioginiam bendravimui su Talibanu, taip pat galimybė sudėtingais Afganistano klausimais palaikyti ryšį su Rusija.

„Talibanas dar prieš 2 metus atidarė atstovybę Tadžikistane, tačiau jo ryšiai su Rachmonu visada buvo ne daugiau kaip verslas – talibai tylomis buvo per Tadžikistaną šeriami rusiškais pinigais, o Rachmonas gaudavo savo nuošimtį“, – pasakojo opozicijos atstovas.

Jis pabrėžė, kad ES yra naivi, jei tikisi, kad Tadžikistano diktatorius taps efektyviu tarpininku. Rusija jau gali tiesiogiai dirbti su talibais ir E. Rachmonas kaip tarpininkas jai nebereikalingas, apie ką jau buvo nedviprasmiškai užsiminta iš Maskvos.

Patys talibai taip pat visiškai netrykšta noru bendradarbiauti su Tadžikistanu, nes, anot I. Jakubzodos, „nors abi pusės yra diktatūros, talibų diktatūra yra religinė, o Rachmonas – sovietinis žmogus.

Jis griauna mečetes ir persekioja tikinčius musulmonus. Jų ideologijos nesutampa“.

Tadžikų opozicijos tremtyje sudaro Islamo atgimimo partijos atstovai, tačiau, nepaisant tradicionalistinės religinės pakraipos, jie užima tiek diktatoriui, tiek talibams kategoriškai priešišką poziciją.

Demokratinės valstybės sukūrimo siekianti opozicija yra priešas abiem diktatūroms.

Ar gali tokiomis sąlygomis E. Rachmonas bent kažkuo pasitarnauti europiečių interesams?

Opozicija yra įsitikinusi, kad Tadžikistano prezidentas kurį laiką imituos bendradarbiavimą ir apsimes, kad jos interesai sutampa su ES.

„Panašiai, kaip ir ES, jis reikalauja, kad talibai sukurtų visoms Afganistano visuomenės grupėms atstovausiančią vyriausybę. Įsivaizduojate?

Tadžikistane visus svarbiausius postus užima vien jo šeimos nariai, o talibus jis moko kurti „universalią“ vyriausybę“, – juokėsi Alfa.lt pašnekovas.

Anot jo, apsimetėliškas žaidimas tęsis tiek, kiek jį kentės europiečiai, kurie negaus jokios naudos.

„Jei Europa norėjo gauti kanalą esant reikalui pasikalbėti su talibais, reikėjo iškart kreiptis į Pakistaną“, – pareiškė I. Jakubzoda.

Archyvų nuotr.

Opozicijos protestas Hagoje. Ilhomndžonas Jakubzoda

 

Sidebar placeholder