Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas rusams paskelbė apie mokesčių didinimą

Rusijos valdžia ketina vėl keisti gyventojų ir įmonių apmokestinimo sistemą, kad dideles pajamas gaunantys žmonės ir įmonės į biudžetą mokėtų daugiau. Apie tai ketvirtadienį kalbėdamas Federalinėje Asamblėjoje pranešė prezidentas Vladimiras Putinas.

"Siūlau apsvarstyti būdus, kaip modernizuoti mūsų mokesčių sistemą siekiant teisingesnio mokesčių naštos paskirstymo didesnes pajamas gaunantiems asmenims ir įmonėms", - sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad vyriausybei ir Valstybės Dūmai pavesta "artimiausiu metu" pateikti "konkrečių pasiūlymų rinkinį ir įstatymiškai juos įtvirtinti iki 2030 m.".

Kalbama apie progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skalės įvedimą Rusijoje, laikraščiui "The Moscow Times" sakė prezidento administracijai artimas šaltinis.

Jau dabar daugiau kaip 5 mln. rublių per metus uždirbantys piliečiai vietoj standartinių 13 proc. pajamų moka 15 proc.

V. Putinas nenurodė naujų gyventojų pajamų mokesčio parametrų.

Tačiau teisėkūros iniciatyvos dėl mokesčių diferencijavimo, apie kurias kalbėjo prezidentas, jau parengtos ir bus parengtos šiais metais, sakė Finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas. 

Pasak "The Moscow Times" šaltinio, be gyventojų pajamų mokesčio, kalbama ir apie įmonių pelno pertekliaus mokestį.

Vadinamasis nenumatytų pajamų mokestis, pernai įvestas kaip vienkartinė akcija, gali tapti nuolatiniu.

Finansų ministerijos duomenimis, iš šio mokesčio biudžetas gavo daugiau kaip 300 mlrd. rublių.

Jį sumokėjo įmonės, kurių vidutinis 2021-2022 m. ikimokestinis pelnas viršijo 1 mlrd. rublių.

Sausio pabaigoje V. Siluanovas patikino, kad šis mokestis buvo "vienkartinė priemonė" ir jo "vėl rinkti neplanuojama".

Tačiau Kremliui patiko rezultatas - šimtai milijardų rublių papildomų mokesčių, teigia "The Moscow Times" pašnekovas.

Biudžetui, kuriame kas trečias rublis išleidžiamas karui, reikia pinigų ambicingiems planams įgyvendinti - nuo lėktuvų pramonės atstatymo nuo nulio iki bandymo padidinti gimstamumą.

Tačiau iždas turi būti subalansuotas, aiškina Siluanovas: "Tai makroekonominio stabilumo pagrindas.

Vyriausybės rezervai sparčiai tirpsta.

Nacionalinės gerovės fondas, kuris buvo sukauptas naftos ir dujų superpelno sąskaita, per dvejus metus sumažėjo perpus: iš 113,5 mlrd. dolerių likvidaus turto 2022 m. pradžioje 2024 m. sausio 1 d. liko 55,9 mlrd. dolerių.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad bendra NŽF suma yra 133,4 mlrd. dolerių, tačiau beveik du trečdaliai šios sumos jau išleista - valstybinių bankų gelbėjimui, investicijoms į valstybinių įmonių akcijas ir megaprojektams.

"De facto šių pinigų jau nebėra", - sako Oksfordo ekonomikos ekonomistė Tatjana Orlova: atsargomis juodai dienai galima laikyti tik likvidų turtą - juanius ir auksą.

Šiais metais Finansų ministerija planuoja iš Nacionalinio turto fondo biudžeto deficitui finansuoti išleisti dar 1,3 trilijono rublių, o Ekonominės plėtros ministerija ketina paimti dar beveik 900 mlrd. rublių investiciniams projektams.

Tai reiškia, kad "Rusija nebeturi draudimo nuo krintančių naftos kainų", - sako Evgenijus Suvorovas, CentroCreditBank ekonomistas ir MMI Telegram kanalo autorius.

Jei barelio kaina nukris iki 50 JAV dolerių, tai iš rezervų atims dar 1,5-2 trilijonus rublių, ir "prie rezervų išsekimo prieisime jau 2025 m. pradžioje", perspėja E. Suvorovas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder