Laimei, tokio intensyvumo geomagnetinės audros yra retos, galbūt tokios pat retos, kaip ir geomagnetinė audra per perihelį
Nors Žemės atmosfera sugeria didžiąją dalį audros, magnetosferos suspaudimas sukelia radijo ryšio trukdžius.
Didėjant audros stiprumui, auroros matomos toliau nuo ašigalių, o radijo ryšio užtemimai stiprėja, darydami įtaką navigacijos ir ryšio prietaisams.
Geomagnetinės audros priežastis paprastai būna Saulės dėmė - tamsus Saulės paviršiaus regionas, kuriame magnetinis laukas yra pakankamai intensyvus, kad laikinai sustabdytų konvekcijos procesą ir atvėsintų regioną.
Tačiau laikui bėgant magnetinis laukas gali trūkinėti ir į kosmosą siųsti Saulės daleles, kurios kenkia planetoms ir jų gyventojams.
Geomagnetinė audra nuo Saulės iki Žemės gali keliauti nuo keturių iki penkių dienų.
Dažniausiai Žemė nėra geomagnetinės audros ugnies linijoje ir jų išvengia.
Tais atvejais, kai ji yra, geomagnetinės audros stiprumas lemia pasekmes.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą