Žmonija pasiekė kritinę ribą: pasauliui gresia reali rizika - geriamojo vandens trūkumas
Kritiniai rodikliai
JT mokslininkai pateikia šiurpinančius skaičius, rodančius sistemos griūtį:
Ežerų nykimas: Per pastaruosius 30 metų pusė didžiųjų pasaulio ežerų nuseko. Tai tiesiogiai paveikė 25% žmonijos.
Pelkių praradimas: Per pusę amžiaus išnyko teritorija, prilygstanti visos Europos plotui. Pelkės yra natūralūs filtrai ir drėgmės reguliatoriai.
Upės nepasiekia jūrų: Dalis didžiųjų upių yra taip išsekinamos žemės ūkio ir pramonės, kad jų vaga nutrūksta dar nepasiekus vandenyno.
Kas labiausiai nukenčia?
Ataskaitos duomenimis, vandens krizė nebėra tik lokali problema:
75% pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kuriose vandens tiekimas laikomas nesaugiu.
4 milijardai žmonių bent vieną mėnesį per metus susiduria su rimtu vandens stygiu.
Regionuose, kur vandens atsargos sparčiausiai mąžta, užauginama pusė viso pasaulio maisto.
Pasekmės už virtuvės čiaupo ribų
Vandens trūkumas nėra tik sausros problema. Tai sisteminė grėsmė, kuri sukelia grandininę reakciją:
Maisto saugumas: Ūkininkai priversti naudoti užterštą vandenį arba mažinti pasėlių plotus, kas kelia maisto kainas.
Geopolitinė įtampa: Kova dėl vandens telkinių tampa konfliktų ir karų priežastimi.
Migracija: Milijonai žmonių taps „klimato pabėgėliais“, nes jų gimtosiose vietose gyvenimas be vandens taps neįmanomas.
„Tai momentas, kai nebegalima paprasčiausiai 'pasiskolinti' iš ateities, nes sąskaita jau tuščia.“ – teigia JT ekspertai.
Šaltinis: Alfa.lt / JT universiteto Vandens, aplinkos ir sveikatos institutas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą