Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili: „Mūsų švietimo sistema neturi aiškaus tikslo“

Praėjusią liepą Seimas apsisprendė nusprendė atšaukti Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais nuo rugsėjo turėjo įsigalioti reikalavimas pasiekti PUPP bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą - pagal jį, patikrinimų rezultatai būtų buvę lemtingi norint tęsti mokymąsi gimnazinėse klasėse, o abiturientams, siekiantiems baigti gimnaziją ir įgyti brandos atestatą reikėtų išlaikyti bent 3 valstybinius brandos egzaminus.

Kartelės sumažinimas papiktino dalį švietimo bendruomenės, o šalies prezidentas Gitanas Nausėda vetavo pakeitimų atšaukimą.

Į Seimo sprendimą viešai reagavo ir G. Burbulytė-Tsiskarišvili. Jos manymu, mokinių suskirstymas pagal gebėjimus įmanomas, tačiau tai galima padaryti neardant nei mokyklų bendruomenių, nei pačios švietimo sistemos.

„Ar mes norime, kad valstybė užtikrintų visiems vienodas sąlygas, ar mes tai darome šiandien?“, - „Vakarų ekspreso“ tinklalaidėje „Laikas Klaipėdai“ kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarišvili.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad bendrojo ugdymo tikslas lieka neaiškus, nors apibrėžtas Švietimo įstatyme.

„O koks yra mūsų bendrojo ugdymo tikslas? Ko mes norime? Ir šioje vietoje ką aš girdžiu - girdžiu kakofoniją iš valdžios.

(...)

Įstatyme yra penki sudėtingi, komplikuoti tikslai, pripildyti tikslelių. Mes norime, kad žmogus, kuris baigė vidurinę mokyklą, būtų ir kūrybiškas, ir turėtų kritinį mąstymą, super mokėtų matematiką, bet lygiai taip pat - ir filologiją. Viską - ir muziką, ir sportą“, - teigė Klaipėdos universiteto lektorė.

Anot jos, politikai dažnai siūlo lygiuotis į Vokietijos, Suomijos, Estijos ar net Singapūro švietimo sistemas, tačiau ji tokias intencijas lygina su bandymu iš kelių skirtingų gamintojų automobilių surinkti vieną.  

„Bet tai skirtingi modeliai, kodėl mes juos bandome?

Neįmanoma „Ferrari“ durelių įstatyti į zaporožietį (...) o mes realiai tą darome švietimo sistemoje“, - sakė G. Burbulytė-Tsiskarišvili.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad centrinė valdžia niekaip nenustoja reformuoti švietimą, o tai vargina bendruomenę.

„Tik, atrodo, reforma padaryta, jau gauname pirmuosius rezultatus, kad jau pagerėjo lygis (...) ir mes vėl viską griauname. Nesibaigiančios reformos, viešajame administravime jau yra toks terminas - „nuovargis nuo reformų“. Kiekvienas mokytojas jums tą pasakys, - kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarišvili.