Jis ir pats šiuo metu dirba su autonominių sistemų tobulinimu.
„Šiuo metu mes dirbame prie autonominių sistemų, robotinių sistemų, dirbame su verslu ganėtinai daug, aplamai – pasaulis į ką eina, globaliai žiūrint - mes visi tampame priklausomi nuo technologijų, jų tobulinimas skatina įvairius tyrimus ir sprendimų siūlymus“, – teigė Ž. Lukošius.
Mokslininkas neabejoja, kad vis išmanesnių technologijų mūsų kasdienybėje daugės, nes tam tikruose procesuose jos gali pašalinti žmogiškąjį faktorių ir taip jį daryti efektyvesniu. Tačiau Ž. Lukošius sako, kad dėl to jų nereikėtų bijoti ir žvelgti kaip į pagalbininkes darbe ir buityje.
„Mums padės ir bus pagalbininkai, sakykime, robotai-tarnai. Tikrai manau, kad kokių dešimties-dvidešimties metų perspektyvoje tai tikrai. Šiaip jau jų ir yra, visos jų užuomazgos, bet kad jie būtų samprotaujantys ir komunikuojantys – dar ne“, – kalbėjo Ž. Lukošius.
Prieš penkerius metus jis apdovanotas tradicine „Švyturio“ stipendija už išrastą tikslesnį kraujo spaudimo matavimo aparatą – jis dabar jau patentuotas ir niekas negali nuginčyti fakto, kad išradimo vieta yra būtent Klaipėda.
„Gautas Europos patentas, pilnai užpatentuotas (...) Kaip mokslo išradimas, kaip know-how kažkoks jis yra ir jis visą gyvenimą man priklausys. Tai faktas“, – sakė mokslininkas.
Jis taip pat paaiškino, kodėl jo išradimas dar neatsidūrė prekyboje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą