Todėl šios laidos svečias – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Lasvūnas Kavaliauskas.
Didžiulę patirtį sukaupęs paveldosaugininkas, kurio viena iš širdžiai mieliausių sričių – jūrinis paveldas.
„Kai aš, kaip Kęstučio ir Birutės istorijoje, tik atvirkščiai, žmonos Jūratės paviliotas iš Dzūkijos prieš beveik 40 metų atsikėliau į Klaipėdą, mane iškart pribloškė marinistinis paveldas. Pauliaus Lindenau elingas, buvo net povandeninis laivas ir... švyturiai“, - prisipažino jis.
Pokalbininkas laidoje atskleis, kodėl taip atsitiko, jog XIX a. viduryje pradėtas statyti ir autentišką konstrukciją, medžiagiškumą išlaikęs Klaipėdos uosto šiaurinis molas iki šiol nėra valstybės saugomas techninio-inžinerinio paveldo objektas, o tai lėmė bangolaužio išvaizdos sudarkymą hidrofobine medžiaga.
Taip pat L. Kavaliauskas pasidalys patirtimi apie Baltijos jūros valstybes jungiantį švyturių kelią, vadinamuosius faristus, kurie keliauja ir lanko švyturius, už tai gaudami bronzinius, sidabrinius bei auksinius ženkliukus. Koks nemalonus nuotykis jų laukė Nidoje?
„Kai man reikėjo dirbant tarptautinėje jūrinio paveldo organizacijoje pristatyti Lietuvos švyturius, pagalvojau: dievuliau...
Mes jų teturime vos 7, iš kurių tik 3 yra istoriniai, senieji. O lenkai, latviai turi dešimtis, norvegai, švedai – tūkstančius. Ką mes pasiūlysime, kaip atrodysime rengtame buklete, plakatuose?
Tačiau šiandien galiu drąsiai pasakyti: aplinkybė, kad mes turime mažai švyturių, yra net naudinga. Norvegams, švedams iškyla didžiulių bėdų atrenkant šiuos navigacinius objektus, o mes galime juos pristatyti detaliau, išsamiau, ir jie visi – skirtingi, su savo istorijomis“, - pasakojo paveldosaugininkas.
Sužinosite, kurie (ir kodėl) Lietuvos švyturiai mieliausi pačiam L. Kavaliauskui bei kokiame mieste gyvena žmogus, net įsigijęs visą švyturį bei pavertęs jį muziejumi. Ką mano paveldosaugininkas apie dabartinio Klaipėdos švyturio atvėrimą visuomenei?
Taip pat skaitykite
