Pokalbiai prie švyturio (6). Kaip Hitlerio iškilimas lietuvius į jūrą atgręžė.

Švyturiai yra įdomūs ne tik kaip navigaciniai objektai: per juos galima papasakoti, nagrinėti ir šalies, krašto istoriją. Klaipėdos, arba Mėmelio atvejis – išskirtinis: dėl viduramžių karų tarp Vokiečių ordino ir baltų genčių, o vėliau – nuožmios ekonominės konkurencijos mūsų mieste ilgai negalėjo vystytis tarptautinė jūrų prekyba. 

„Švyturys kartu su molais, krantinėmis yra uosto infrastruktūros dalis, o uosto augimas labai glaudžiai susijęs ir su miesto pajūryje ekonominiu vystymusi.

Net XVI a., kai jau buvo pasibaigę karai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, įsikūrė pasaulietinė Prūsijos valstybė, tuometinis Mėmelis negalėjo progresuoti, kaip uostas. 

Vos kas nors jame sujudėdavo, tuoj prisistatydavo konkurentai iš Gdansko (Dancigo), Karaliaučiaus ir sabotuodavo laivybą“, - pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius. 

Pavyzdžiui, 1520 m. Gdansko pirklių pasamdyti laivai atplaukė į Mėmelį ir didžiuliais akmenimis užvertė Dangės (uostas buvo joje) žiotis. 

Šios buvo išvalytos tik XVIII a., o vienas iš tašytų akmens luitų – paverstas burlaivių švartavimosi knechtu, kuris ir šiandien kyšo iš žemės upės krantinėje, visai šalia rotušės pastato. 

Mėmelio uostas ėmė progresuoti tik XVII-XVIII a.: pagrindine eksporto preke tapo Nemunu atplukdyta mediena, buvo statomi didžiuliai ir kokybiški, ilgaamžiai burlaiviai. 

„Net laikinai 1807-1808 m. Mėmelyje rezidavusi Prūsijos karalienė Luizė savo atsiminimuose rašė, kaip įspūdingai atrodė pilna tristiebių, keturstiebių burlaivių Dangė. 

Tuo metu kelią laivams jau rodė vienas pirmųjų Baltijos jūros regione, 1796 m. statytas mūrinis Mėmelio švyturys. Tačiau dar įdomesio virsmai įvyko Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą su neužšąlančiu uostu“, - teigė R. Adomavičius. 

Paradoksalu, gali skambėti kiek makabriškai, tačiau 1933 m. Vokietijoje nacionalsocialistų partijos atėjimas į valdžią ir Adolfo Hitlerio iškilimas tapo lemiamu veiksniu Lietuvai veidu atsigręžti į jūrą. 

„Nuo 1923 m. visą dešimtmetį Klaipėdos uoste praktiškai nieko nevyko, nors klaipėdiečiai valdžią ir ragino investuoti, kurti nacionalinį laivyną, jūrininkų organizacijas. Hitleriui atėjus į valdžią Klaipėdoje itin sustiprėjo provokiškos jėgos, iškilo grėsmė netekti šio krašto, todėl Lietuvos Vyriausybė ėmė dėti milžiniškas pastangas, investuoti didžiulius pinigus į uosto infrastrukūrą ir jūrinį sektorių. 

1934 m. įvykusi pirmoji Jūros diena – tai taiklus, propagandinis ėjimas tiesiogine šio žodžio prasme atvedant tautiečius prie jūros ir paaiškinant, kokią naudą duoda uostas“, - istorines peripetijas atskleidė muziejininkas.

Pokalbiai prie švyturio (6). Kaip Hitlerio iškilimas lietuvius į jūrą atgręžė.
Sidebar placeholder