„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklį

Teatro genijumi vadinamas režisierius publikos pripažinimą pelnė tokiais spektakliais kaip „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ bei „Hamletas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko dainininkas Andrius Mamontovas.

Spektaklis „Bado Meistras“ pastatytas pagal vieną paskutiniųjų garsiojo austrų prozininko Franco Kafkos apsakymų „Badautojas“. Šis kūrinys apibendrina visą rašytojo kūrybą, jo etines ir estetines nuostatas bei požiūrį į gyvenimą.

Apsakyme pasakojama apie nykstančią badavimo meno rūšį ir menininką, kuris geba badauti neįtikėtinai ilgai ir demonstruodamas šį meną suburia minias susižavėjusių žiūrovų.

Tačiau publikos pomėgiai nenuspėjami tarsi oras ir galiausiai Bado Meistras, nors ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta cirko užkulisiuose vienišas ir visų užmirštas. Kaip ir visi kiti žymiausio XX amžiaus austrų rašytojo kūriniai, „Badautojas“ yra labai asmeniškas ir subjektyvus pasakojimas, atskleidžiantis paties autoriaus paslaptingiausias pasąmonės gelmes.

Eimunto Nekrošiaus „Bado Meistras“ neleis žiūrovams likti abejingais

E. Nekrošius žavėjosi Kafka, ir lygiai kaip ir rašytojas buvo reiklus savo darbui. „Bado Meistras“ atspindi vėlyvąją režisieriaus kūrybą ir yra tiek jo paties, tiek ir spektaklyje vaidinančių aktorių improvizacijos Kafkos apsakymo tema išraiška.

Pats režisierius apie Kafkos kūrybą yra pasakęs: „Kai knygyne ar bibliotekoje akimis klaidžioji per knygų nugarėles, pavadinimus, autorius, visada norom nenorom stabteli ties Franco Kafkos knygomis. Tai kaip refleksas – būtinai norisi jo knygas bent paimti į rankas, palaikyti, pavartyti.

Ta nežinomybė taip ir traukia, neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Manau, taip yra daugeliui. Kažkodėl taip nėra su daugeliu kitų puikių rašytojų – Dostojevskiu ar Dikensu. Traukia pati Kafkos asmenybė. Ji įvedė tam tikrą atskaitos tašką: „rašo kaip Kafka“, „kafkiška situacija, nuotaika...“

Tai jau tapo bendrinėmis sąvokomis ir literatūroje, ir kine, ir dailėje. Man asmeniškai Kafkos kūryba – tai įstabus kūrybos, paslapties, intelekto ir... nuojautos derinys. Kaip įėjus į didelį nepažįstamą kambarį norisi, pradžioje nedrąsiai, viską apžiūrėti, paliesti.

Taip ir literatūroje. Iš pradžių jo pasaulis atrodo svetimas, bet tuoj pat Kafka primeta savo matymą, įtraukia su dideliu įtaigumu. Ir tai yra taip savita, kad visos meno rūšys gali tik pavydėti tokio išskirtinumo. Tokių dalykų neišmoksi, tai įgimta ir tai yra Kafka.”

Eimuntas Nekrošius buvo tikras teatro genijus, sugebantis sugauti ir nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio.

Savo spektakliuose jis įtaigiai ir atvirai teatrinėmis priemonėmis aktorius panardindavo į pačią istorijos esmę, o publikai leisdavo visa siela pajusti ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme „Badautojas“, E. Nekrošiaus spektaklyje „Bado Meistras“ nemaža autoironijos, šypseną keliančio subtilaus ir intelektualaus humoro, kurie tikrai neleis žiūrovams likti abejingais.

Bado Meistro vaidmuo patikėtas moteriai

Pagrindinį Bado Meistro vaidmenį E. Nekrošius atidavė Viktorijai Kuodytei, kuri režisieriaus spektakliuose vaidino nuo 1994 m. Jai talkina ir šmaikščiai menininko aplinkos personažus kuria Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis. Taigi lapkričio 3 d. Klaipėdos Žvejų rūmai laukia meną ir kultūrą mėgstančios publikos.