Festivalis „Aš neabejingas, o tu?“ kvietė iš naujo pažvelgti į negalią

Šių metų festivalis suvienijo skirtingų sričių profesionalus, praktikų bendruomenę ir žmones su negalia. Dvi renginio dienos buvo skirtos tam, kad dalyviai geriau suprastų gyvenimą šalia negalios ar negalioje ir kartu būtų skatinamas platesnis dialogas visuomenėje apie žmonių su negalia integraciją, pagarbą ir empatiją.

Gruodžio 3-iąją Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų korpuse vyko patyriminiai užsiėmimai priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokiniams iš dvylikos Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų. Vaikai buvo pakviesti į pojūčių laboratorijas: naudodami specialius akinius jie stebėjo, kaip tam tikros akių ligos keičia matymo lauką, mokėsi orientuotis erdvėje taip, kaip tai daro neregiai, skaitė Brailio raštu ir susipažino su klausos negalią turinčių žmonių bendravimo būdais.

Delfinų terapijos centro pojūčių erdvėje mokiniai išbandė pratimus, padedančius suprasti skirtingų kūno jutimų – propriorecepcijos, taktilikos ir vestibuliacijos – veikimą, bendravo su šunimis-terapeutais, bandė judėti naudodami techninės pagalbos priemones, pavyzdžiui, vežimėlį. Tokie užsiėmimai vaikams suteikė ne tik žinių apie negalių įvairovę, bet ir padėjo suvokti, kad žmonės su negalia yra tokie pat visuomenės nariai – turintys jausmų, poreikių ir lūkesčių.

Gruodžio 4 d. S. Vaitekūno auloje vyko diskusija „RESPECT ON: normalių nėra – yra žmonės“, kurią gyvai ir nuotoliniu būdu stebėjo mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Diskusiją moderavo Agnė Bukartaitė, kvietusi auditoriją ir pranešėjus permąstyti, kaip kalbame apie negalią, kokius stereotipus nešiojamės ir kokią įtaką mūsų vartojami žodžiai turi aplinkiniams. Ne kartą buvo akcentuota, kad kalba gali tiek kurti ir įgalinti, tiek žeisti ir palikti žmogų paraštėse.

Klaipėdos universiteto profesorė, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro vadovė dr. Brigita Kreivinienė pabrėžė, jog kiekvienas žmogus savo žodžiais formuoja aplinkinių patirtį. Pasak jos, patyčios ir negatyvios nuostatos dažnai kyla iš menkos savivertės, perimto elgesio modelių ar grupės spaudimo. Pirmasis žingsnis sustabdant šiuos procesus – drąsa juos įvardyti ir atpažinti, o pokytis gimsta nuosekliame šeimos, mokyklos ir bendruomenės dialoge.

Socialinio verslo „Kalba kojinės“ įkūrėjos Nikita Marija ir Neda Elena Šalugaitės atkreipė dėmesį, kad žeminančios etiketės skaudina ne tik konkretų žmogų, bet ir visą bendruomenę. Vadindami žmogų „Daunu“, turėdami omenyje, kad jis kvailas, mes įžeidžiame ne tik tą asmenį, bet ir visus, sergančius Dauno sindromu, bei jų šeimas.

Šalugaičių inicijuotas socialinis verslas siekia keisti požiūrį į įvairovę bei Dauno sindromą sergančiuosius pasitelkiant kūrybą – skirtingos kojinės tampa ne tik žaismingu aksesuaru, bet ir paskata pokalbiui apie žmonių skirtumus, priėmimą ir stereotipus. „Mūsų tikslas nėra tik kurti produktą. Svarbu skatinti pokalbį ir padėti visuomenei pamatyti, kad įvairovė yra vertybė“, – pabrėžė jos.

Diskusijoje savo istorija pasidalino Lietuvos parolimpinis irkluotojas Augustas Navickas. Jis pasakojo apie kelią nuo aktyvios jaunystės ir sporto iki lemtingos stuburo traumos, pakeitusios kasdienybę ir privertusios iš naujo persvarstyti savo galimybes. Nepasidavęs prognozėms apie būsimas ribas ir gyvenimą vežimėlyje, Augustas savo valia ir ryžtu įrodė, kad judėjimas ir pilnavertis gyvenimas yra įmanomi.

Šiuo metu jis vadovauja organizacijai „JUDU 365“, skatinančiai įtrauktį ir prieinamą sportą visiems, ir tęsia profesionalaus sportininko karjerą. Savo pavyzdžiu A. Navickas siekia įkvėpti kitus atrasti judėjimo džiaugsmą ir matyti žmogų, o ne jo negalią.

Nuo 2010 m. vykstantis festivalis „Aš neabejingas, o tu?“ – bendra Klaipėdos universiteto ir Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro iniciatyva, nuosekliai prisidedanti prie atviros, empatija ir pagarba grįstos bendruomenės kūrimo. Šiuo renginiu abu partneriai dar kartą patvirtina, kad švietimo ir kultūros institucijos yra ne tik studijų, mokslo ar laisvalaikio erdvė, bet ir visuomenės pokyčių katalizatorius, padedantis formuoti atviresnį požiūrį į negalią ir įtrauktį