Į Klaipėdą sugrįžta festivalis, dėl kurio verta keliauti šimtus kilometrų

„Šis festivalis visada turėjo ypatingą misiją – Klaipėdos žmonėms pristatyti tai, kas skamba pasaulio scenose. Būtent todėl jis toks laukiamas: čia susitinka vietos publika ir tarptautinio lygio menininkai, čia skamba kūriniai, kurie skamba prestiziškiausiose pasaulio salėse“, – sako Klaipėdos koncertų salės repertuaro planavimo specialistė Dovilė Kirdaitė.

Devyni susitikimai su muzika

2026-ųjų festivalyje klausytojų lauks net 9 susitikimai, kuriuose suskambės ir didingi simfoniniai opusai, ir kameriniai kūriniai, ir chorų pasirodymai, ir žaismingos muzikinės programos patiems mažiausiems. 

„Šiemet siekiame kurti balansą tarp tradicijos ir naujo žvilgsnio, tarp didžiųjų klasikos vardų ir prasmingų dedikacijų, tarp monumentalių kūrinių ir jautrių, muzikinių akimirkų“, – sako įstaigos reperturo vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.

Festivalio pradžia – galinga chorinė energija

Festivalio pradžią skelbs Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Šerveniko. Tai – aukštą meninę vertę reprezentuojantis valstybinis kolektyvas, kuris scenoje pristatys lietuvių chorinės muzikos perlus bei pasaulinės klasikos šedevrus. „Kaip chormeisterė ir choristė galiu drąsiai sakyti: choras – tai instrumentas, kuris kalba nuo žmogaus žmogui. 

Be jokių tarpininkų. Kai scenoje stovi kelios dešimtys balsų, atsiranda tokia energija, kurios neįmanoma pakartoti jokiu kitu būdu“, – pastebi D. Kirdaitė. Taigi balandžio 2-osios vakarą bus atiduoda duoklė ir M. K. Čiurlionio chorinei kūrybai, kurioje atsiveria tautos dvasios švelnumas ir vidinė šviesa.

Klaipėdos koncertų salėje viešės vienas ryškiausių Europos chorų – prestižinių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojas Varšuvos filharmonijos choras, garsėjantis įspūdingu balsų skambesiu. Balandžio 24-ąją bus galima patiems išgirsti net 70 gyvavimo metų skaičiuojantį chorą, kuris jau yra tapęs Lenkijos chorinės muzikos ambasadoriumi pasaulyje, koncertavęs su prestižiniais orkestrais ir garsiausiose operos bei muzikos scenose Europoje ir už jos ribų.

Simfoniniai akcentai – nuo Beethoveno iki Dvořáko

Festivalyje netrūks ir simfoninės muzikos. Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras pristatys romantišką  Ludwigo van Beethoveno programą. Solo partiją atliks koncertmeisterė Vineta Sareika (smuikas, Latvija). „L. van Beethovenas – tai kompozitorius, kurio muzikinis palikimas yra nepaprastai jausmingas ir gilus. Net didžiausią muzikos pesimistą gali paveikti savo vidiniu skambesiu, melodijos žavesiu ir harmonijos spalvingumu. “, – pastebi D. Kirdaitė.

Festivalio pabaigoje – didingas finalas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Modesto Pitrėno. Balandžio 25-osios programoje – Antoníno Dvořáko 7-oji simfonija ir Johanneso Brahmso koncertas fortepijonui. Solo partiją atliks Lukas Geniušas. „Užbaigti festivalį tokiu koncertu – tarsi padėti tašką su labai stipriu emociniu akordu. Tai muzika, kuri ne tik skamba, bet ir lieka ilgam“, – sako D. Kirdaitė.

Kamerinė elegancija ir solistų meistrystė

Balandžio 19-osios vakarą nemokamai Šv. P. Asyžiečio koplyčios skliautuose suskambės Klaipėdos kamerinis orkestras bei choras „Aukuras“. Šie du Klaipėdos koncertų salės kolektyvai apjungia menines pajėgas, kad pažymėtų garsaus latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko 80-metį. Šis koncertas puiki proga susitikti su pasaulinio pripažinimo sulaukusiu kompozitoriumi. Solo partiją koncerte atliks violončelininkas Mindaugas Bačkus. 

„Vasko kūryboje darniai susilieja meditacinė rimtis, šviesos siekis ir dvasinių būsenų intensyvumas, todėl jo muzika itin organiškai atskleidžia sakralios erdvės atmosferą. Tai unikali galimybė pažvelgti į Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tradiciją per vieno ryškiausių kūrėjų prizmę,“ – pasakoja D. Kirdaitė.

Dar viena sukaktis – 70-metis – bus paminėtas balandžio 17-ąją, kai Lietuvos kamerinis orkestras atliks Fausto Latėno „Bolero“. Taip pat programoje skambės metų laikų interpretacijos pagal Ástoro Piazzollos ir Antonio Vivaldi „Metų laikus“ , o visa tai papildys smuiko virtuozo Sergej Krylov pasirodymas. „S. Krylovas garsėja interpretacijos ekspresija ir techniniu meistriškumu, o  kiekviena jo atliekama melodija tampa įvykiu“, – neabejoja D. Kirdaitė.

Pučiamųjų muzika – netikėtas akcentas

2026 metų festivalyje uostamiestyje ypatingas dėmesys skiriamas pučiamųjų muzikai. Lietuvos karinis pučiamųjų orkestras balandžio 18 d. pristatys programą, dedikuotą įvairių kompozitorių jubiliejams – nuo Giuseppe Verdi iki Vytauto Klovos. „Pučiamųjų muzika dar kartą įrodys, turinti milžinišką potencialą ir emociškai efektingą užtaisą. Tai labai spalvingas, gyvas ir publiką įtraukiantis žanras“, – pabrėžia D. Kirdaitė.

Taip pat festivalyje vyks edukacinis muzikinis spektaklis „Skambantys skaičiai“, skirtas šeimoms. Tai priminimas, kad klasikinė muzika gali būti ne tik rimta, bet ir žaisminga – o svarbiausia prieinama ir suprantama visiems.

Tad šį pavasarį Klaipėda kviečia ne tik klausytis, bet ir atrasti. Atrasti klasikinę muziką iš naujo. Atrasti balsus, kurie suskamba kitaip. Atrasti koncertus, po kurių vėl norėsis pasinerti į Klaipėdos muzikos pavasarį. Visą festivalio programą rasite www.koncertusale.lt