Tapytojo Andriaus Zakarausko paroda „Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“ koncentruotai atskleidžia paskutinių kelerių metų autoriaus tapybinius ieškojimus.
Kūlvirstis – užuomina apie dinamišką būseną, tarsi išjudinančią pagrindą po kojomis ir suteikiančią laikiną svaigulio jausmą, o pavidalus aplink trumpam suliejančią į formų ir spalvų sūkurį. Tad šis gimnastikos pratimas A. Zakarauskui tampa lyg pačios tapybos metafora, tapytojui įdomus virsmo momentas: dažo virtimas potėpiu ir vėliau – vaizdu.
Potėpiai ir jų dinamiška gausa kūriniuose laviruoja tarp abstrakčių dėmių ir atpažįstamų objektų. Neretai šios pažįstamos detalės nurodo į dailės istorijos pavyzdžius, ypač į religinius siužetus ir kontekstus, itin svarbius aliejinės tapybos istorijai ir nulėmusius jos raidą.
Tapytojo apmąstomas prisikėlusio Kristaus vaidmuo materializuojamas sklandančiu tapybinėje plokštumoje potėpiu. Pačią paveikslo plokštumą menininkas traktuoja kaip dar vieną savarankišką siužeto dalyvį.
Ji virsta atvira, sąlygiškai švytinčia erdve, kuri liečiama rankomis bei tapybos įrankiais ir konstruojama lyg žemėlapis.
Paskutiniuosiuose darbuose A. Zakarauskas remiasi sinoptiniais žemėlapiais, kuriuose nužymėtos šalto ir šilto oro masių slinktys rezonuoja su šiltų ir šaltų spalvinių dėmių judėjimu jo tapyboje.
Interpretuodamas šių žemėlapių struktūrą bei papildydamas drobes savitais simboliais ir ženklais, menininkas kuria asmenines tapybinio klimato schemas, tarsi leidžiančias įminti esamus ir būsimus jo kūrybos orus, pajusti tai rimstantį, tai audringą jo paveikslų kvėpavimą.
Potėpiui įveiklinti menininkas pasitelkia ir skaitmeninę spaudą bei projekcijas, taip atrasdamas būdą dauginti vaizdus ir juos išjudinti be tiesioginio prisilietimo, tarpininkaujant kitoms medijoms, technikai, gamintojams.
Taip tarsi pabrėžiamas vaizdų autonomiškumas: jie randasi ir keičiasi ne tik liečiant paviršių dažais, bet ir neliečiant. Dalyvauti šiame procese pasiūloma ir žiūrovui: jis kviečiamas patirti darbus įsijaučiant į kūlvirsčio poziciją ir, atsidūrus potėpių ir vaizdų gausoje, pamatyti joje judantį savo atspindį.
Apie autorių
Andrius Zakarauskas (g. 1982) Vilniaus dailės akademijoje 2005 m. įgijo tapybos bakalauro, 2010 m. ‒ magistro laipsnius. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose, surengė personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, 2018 m. tapo pirmuoju Lietuvos menininku, surengusiu individualią parodą Kinijoje.
2009 m. menininkas laimėjo „Jaunojo tapytojo prizo“ konkursą, 2011 m. jam buvo skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. Tapytojo kūryba pristatoma prestižinėse galerijose ir tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse.
Jo darbų yra „Lewben Art Foundation“, MO muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus, Europos Centrinio banko kolekcijose, kūryba pristatoma Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje.
Pranešimą parengė Justina Augustytė.
Parodą iš dalies remia LATGA.
Paroda veiks iki 2023 m. vasario 19 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą