„Nepatogus kinas“ atvyko į Klaipėdą: rinktinė dokumentika – jau kino ir namų ekranuose

Tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ klaipėdiečius vėl kviečia panirti į tikras istorijas: jaudinančias, įkvepiančias, „pakutenančias“ ar net aukštyn kojomis apverčiančias žiūrovų nuostatas ir vidinius pasaulius. 

 

Nuo šiandien iki pat spalio 29-osios „Arlekino“ ir namų ekranuose „Nepatogus kinas“ rodys ryškiausiai tarptautiniuose festivaliuose šiemet žibėjusius dokumentinius filmus.



Spalio 13 d. „Nepatogaus kino“ seansus „Arlekine“ atidarys Ukrainos režisierės Alisos Kovalenko filmas „Mūsų neužgesins“. Fotografas, inžinierius, policininkas, aktorius – tai profesijos, apie kurias svajoja paaugliai iš karo nusiaubto Ukrainos regiono.

Visi jie nori pabėgti – į Kijevą ar Lvivą, pasaulį, kuriame matytų Elono Musko vizionieriškus projektus, o ne karius vežančias transporto priemones.

Filmo herojai ir herojės netikėtai gauna Ukrainos keliautojo pasiūlymą ir leidžiasi į pirmą savo gyvenime piligriminę kelionę į Himalajus. 



Spalio 14 d. žiūrovai didžiajame ekrane galės išvysti filmą „Paskutiniai metai tamsoje“ (rež. Benjamin Mullinkosson). Tarp statybos aikštelių, kranų ir grafičių pasislėpusi vakarėlių šventovė „Funky Town“ egzistuoja pasiskolintu laiku.

Tai paskutinis saugus pogrindinių vakarėlių prieglobstis sparčiai besivystančiame Kinijos didmiestyje Čengdu. Čia skeiteriai, queer bendruomenė, didžėjai, drago karalienės ir įsimylėjėliai pasiklysta šokyje, alkoholyje, draugystėje ir meilėje.

Čia jie laisvi nuo visuomenės normų ir naštos, kurią neša visą likusią savaitę. 



Spalio 17 d. ekrane – „Ąžuolų vienatvė“ (rež. Fabiana Fragale, Kilian Kuhlendahl, Jens Mühlhoff). Vokietijos miške, 20 metrų virš žemės, gyvena protestuotojai.

Jie yra pasiryžę išsaugoti medžius ateičiai, net jei dėl to šiandien tenka patirti nepatogumų ir slėpti veidus po kaukėmis. Vienas bendruomenės narių Steffenas visur keliauja ant galvos mūvėdamas 360 laipsnių filmuojančią kamerą.

Policijos reido metu jis miršta, o draugai pabaigia istoriją už jį.



Spalio 19 d. festivalis kviečia į filmą „Bręstanti audra“ (rež. Christoffer Guldbrandsen). 2021-ųjų sausio 6 dieną, kai turėjo būti galutinai patvirtinta Joe Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose, Donaldo Trumpo gerbėjai jėga bandė užimti Kapitolijaus pastatą Vašingtone.

Penki žmonės tądien žuvo, o JAV demokratija turėjo ištverti vieną sunkiausių egzaminų. Bet D. Trumpo idėjinio patarėjo Rogerio Stone’o planuose tai – jokia tragedija. Greičiau priešingai: tai – natūrali jo sukurto judėjimo pasekmė.



Spalio 20 d. žiūrovų didžiajame ekrane lauks filmas „Laimingas darbuotojas“ (rež. John Webster). Perdegimas, nesibaigiantys beprasmiai susirinkimai ir tuščios rinkodaros frazės užgrobė šiuolaikinę darbo kultūrą. Kaip čia atsidūrėme?

Filmo centre – grupė sėkmingų karjeristų, kurie dalijasi savo istorijomis apie perdegimą ir kaip su juo susitvarkė. Šis filmas – tai proga pažvelgti į šiuolaikinį darbą iš šono ir iš širdies pasijuokti – galbūt kai kur ir atpažįstant savąją kasdienę realybę. 



Spalio 21 d. didžiajame ekrane – „TikTok, Boom“ (rež. Shalini Kantayya). Filmas žvelgia į vieną įtakingiausių šių dienų socialinių platformų ir nagrinėja algoritminę, sociopolitinę, ekonominę ir kultūrinę jos įtaką bei poveikį, kurį mums daro ši istoriją keičianti programėlė.

Šis nuoseklus tyrimas sujungia nuoširdų susidomėjimą tiktoko bendruomene ir jos inovacijomis su sveiku skepticizmu, susirūpinimu dėl saugumo problemų ir iššūkių pasaulinei politikai. Tai – empatiškas filmas apie Z kartą, nagrinėjantis, ką reiškia būti savu skaitmeniniame pasaulyje.



Spalio 24 d. prie ekrano pakvies filmas „Autoportretas“ (rež. Joële Walinga). Per ketverius metus surinkta stebėjimo kamerų medžiaga iš viso pasaulio filme sugula į netikėtą mozaiką.

Supintas kaip poema, anoniminės kameros žvilgsniu filmas keliauja laiku – per stingdančią žiemą, gyvybingą pavasario tirpsmą, sodrų vasaros karštį ir vėsinantį rudenį. Netyčinis portretas, abstraktus žvilgsnis į mus pačius – per tai, į ką nusprendėme nukreipti savo kameras.



Spalio 25 d. festivalis kviečia pažvelgti į Lenkiją – bus rodomas filmas „Teisėjai po padu“ (rež. Kacper Lisowski). Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ visą valstybės valdymą nori sutelkti į savo rankas. Naujas jų taikinys – šalies teisėjai, kuriuos valdantieji kaltina pasipūtimu ir net atviru kenkimu šaliai. Teisėjas Igoras Tuleya ima organizuoti protesto akcijas, kurių tikslas – atskleisti, kas vyksta už uždarų teismų durų.



Spalio 26 d. didžiajame ekrane bus rodomas „Smurto teatras“ (rež. Lukasz Konopa, Emil Langballe). Ugandoje veikianti Josepho Kony armija yra atsakinga už mažiausiai 20 tūkstančių vaikų pagrobimą. Dominicas Ongewnas buvo vienas jų.

Pasirinkimo, ar kariauti, jis neturėjo – tik smurtaudamas prieš kitus galėjo išgyventi pats. Šiandien Dominicas, jau pusamžis vyras, Hagoje teisiamas už 70 nusikaltimų, tarp kurių – kankinimai, išprievartavimai ir žmogžudystės. 



Spalio 27 d. festivalis kviečia į filmą, prie kurio prisidėjo ir lietuviai – „Domingo Domingo“ (rež. Laura García Andreu). Domingas (isp. Sekmadienis) – apsukrus ūkininkas, negalintis gyventi be adrenalino. Dabar jį apsėdo nauja manija – apelsinai. Jis turi „tobulą“ planą – slaptą medį, kuriame augina naują apelsinų veislę. Užaugus pirmiems jo slaptojo medžio vaisiams, sužinosime, ar jis gaus patentą.



Beveik visus festivalio filmus klaipėdiečiai iki pat spalio 29 d. taip pat gali žiūrėti virtualioje salėje www.nepatoguskinas.lt. Žiūrovai gali įsigyti virtualų pasą į visus filmus virtualioje salėje arba kasoje įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder