Palanga kvies pajusti žemaitiškus žvejiškus monus

Vasario 11-13 dienomis Palangoje vyks meškeriojimo varžybos, savo darbus pristatys amatininkai ir tautodailininkai, skambės muzika ir, žinoma, kvepės šviežiomis ir išradingai paruoštomis stintomis, gurmaniškais patiekalais iš kitų žuvų.

Likus vos kelioms dienoms iki šventės organizatoriai džiaugiasi, kad liko tik įvairūs smulkūs organizaciniai klausimai.

„Liko tik sudėti taškus ir su šypsena pasitikti atvykstančius svečius, dalyvius, palinkėti visiems geros nuotaikos ir pabuvimo laukiant pavasario“, - „Vakarų ekspresui“ sakė vienas šventės koordinatorių Nerijus Stasiulis.

Kiek bus stintų šiais metais, sunku prognozuoti, nes tai priklausys ir nuo oro. Tačiau, pasak pašnekovo, bus galima pasivaišinti ne tik ką tik iškeptomis ar išrūkytomis stintomis, bet ir paragauti kitokių žuvų, gurmaniškų patiekalų su austrėmis, sraigėmis, kitų šalių žuvies patiekalų ir t. t.

„Į klausimą, kiek bus stintų, atsakome taip - stintų bus, bet ar jų pakaks, priklausys nuo to, kiek privažiuos svečių. Jei stintų pritrūks, tikrai bus kitos skanių žuvų, įvairių kitų gardumynų“, - šypsojosi N. Stasiulis.

Svarbu turizmo sektoriui

Organizatoriams teko uždavinys apgalvoti, kaip surengti šventę, kad ji visiems būtų saugi ir sykiu turininga. Pasak N. Stasiulio, bendradarbiaujama su įvairiomis tarnybomis, kad būtų užtikrinta saugi viešnagė Palangoje.

„Dvigubiname šventinių mugių teritoriją, kad būtų nemaži tarpai tarp viešojo maitinimo paslaugų teikėjų, tautodailininkų, kad, esant dideliam svečių skaičiui, jie būtų plačiau išsisklaidę, būtų vengiama artimo nuolatinio kontakto.

Žinoma, reikia atsižvelgti, kad šventė vyksta lauke, pajūryje, tai, atrodo, yra viena saugiausių formų renginio organizavimui“, - pasakojo N. Stasiulis.

Stintų šventės laukia ne tik kurorto svečiai, bet ir Palangos turizmo sektoriaus atstovai, kuriems tai bus reikšminga pagalba.

"Sugrįžtanti stintų šventė sugrąžina viltį, kad sugrįžta ir normalus socialinis, kultūrinis ir, svarbu, ekonominis gyvenimas, nes tikrai sudėtinga išgyventi tautodailininkams, kurie buvo įpratę gaminti unikalius produktus, kūrinius ir juos parduoti miestų šventėse, mugėse.

Tai būdavo pagrindinė vieta, kur jie rasdavo savo pirkėjus, o paskutiniai dveji metai šį sektorių ženkliai paveikė.

Kaip ir turizmo sektorių, kuris sausio mėnesį gavo kosmines sąskaitas. Kai kur akivaizdžios bankroto nuotaikos, nes kartais sąskaitos penkiagubai viršija pajamas.

Dėl to stintų šventės savaitgalis, kai padidėja nakvynės, maitinimo paslaugų poreikis, greta socialinio ir kultūrinio pagyvėjimo, yra ir ženkli pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui bei turizmo sektoriui", - mintimis dalijosi N. Stasiulis.

Žemaičių kultūros atspindys

Šventės tema - žemaitiški žvejiški monai. Pasak N. Stasiulio, žemaitiškumo aspektas visada buvo aktualus, tačiau prieš kelerius metus nuspręsta jį akcentuoti kiekvienoje stintų šventėje.

„Renginio vedėjai - grynakraujai žemaičiai, kurie stengiasi programą vesti žemaitiškai, nebent protokolas reikalauja, kad būtų vartojama bendrinė kalba. Kiekvienais metais stengiamės kviesti žemaitiškų dainų turinčius atlikėjus, pavyzdžiui, užpernai koncertavo Kęstutis Jablonskis su grupe, šiais metais bus Žilvinas Žvagulis su Irena Starošaite. Jau „neršiame“ ieškodami talentingų žemaičių kitiems, jubiliejiniams, metams“, - su šypsena pasakojo vienas organizatorių.

N. Stasiulio teigimu, norima akcentuoti žemaitišką kultūrą, kad visi svečiai žinotų, kur jie atvyko, pažintų žemaitiškas žvejiškas tradicijas.

„Palanga, Šventoji yra tos vietos, kur istoriškai daugiausia gyveno, veikė žvejai. Šventoji buvo labiau kuršiškoje pusėje, Palanga - labiau lietuviškoje, žemaitiškoje dalyje. Istoriškai Palangoje susipina Lietuva ir Žemaitija, todėl stengiamės atspindėti tą istoriją“, - sakė pašnekovas.

Ko gero, didelio susidomėjimo turėtų sulaukti žemaitiško kastinio kiemas J. Basanavičiaus gatvėje, kur bus pristatomas žemaičių kulinarinio paveldo pasididžiavimas - kastinys, kurio visi norintieji galės ne tik paragauti, bet ir išmokti pasigaminti.

Ragina netingėti

Šventės metu vyks stintų meškeriojimo varžybos, Lietuvos žuvies grilio čempionatas, bus sutikta, o vėliau palydėta prie jūros ir sudeginta „Didžioji stinta“.

Šventinį savaitgalį kurorte vyks ir tradicinės ruonių maudynės. Tačiau šiemet jos bus ne prie jūros tilto, kaip anksčiau, o naujoje vietoje. N. Stasiulio teigimu, nuspręsta maudynes perkelti.

„Prie tilto tradiciškai susikaupia daug žiūrovų, todėl maudynes perkėlėme prie Rąžės upelio žiočių“, - paaiškino vienas organizatorių.

Taip pat bus pristatomi ir kiti regionai. Suplanuota programa, skirta Sūduvos prijungimo prie Lietuvos 600 metų ir karaimų atvykimo į Lietuvą 625 metų sukaktims. Bus pristatomas karaimų kulinarinis ir kultūrinis paveldas, vyks regionų amatų demonstravimai, edukaciniai užsiėmimai, įvairios varžytuvės bei viktorinos.

Taip pat bus pristatomas Rusnės festivalis, „teisinga žuvienė“ ir žvejybos dainos.

„Norėčiau paraginti žmones netingėti. Po karantinų esame “nusėdę„, pasidarę sėslūs, jei truputį sninga, lyja ar didesnis vėjas, nebenorime niekur eiti. O juk gyvename pajūryje, kur toks oras dažnas. Todėl linkiu išsijudinti ir apeiti bent vieną ratą mūsų mugėse, kiemuose, pajusti artėjantį pavasarį, pradėti grįžti į įprastą socialinį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą“, - kviesdamas į šventę linkėjo N. Stasiulis.

Muzikinė programa

Vasario 11 d.

15-18 val. Jūratės ir Kastyčio skvere muzikinė programa, atliekama Kristupo Kerulio ir grupės „Kabinetas 303“

Vasario 12 d.

8-12 val. Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto

11 val. „Didžiosios stintos“ sutiktuvės Vytauto ir Jūratės gatvių sankryžoje

12 val. „Palangos stinta 2022“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų ordino“ riterių inauguracija

12.30 val. Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai

12.45 val. Lietuvos žuvies grilio čempionato atidarymas

13-18 val. Šventinis koncertas „Nei žvyno, nei uodegos“. Koncertuos Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“, šokių grupė „Banguolis“, folkloro ansamblis „Mėguva“, Kristupas Kerulis, dainų autorė ir atlikėja Gintė iš Palangos, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė

14 val. Žiemos „ruonių“ maudynės jūroje

14.30 val. Lietuvos žuvies grilio čempionato dalyvių apdovanojimai

17 val. „Didžiosios stintos“ palydos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Jūros tilto

18 val. „Didžiosios stintos“ sudeginimas paplūdimyje prie Jūros tilto

Vasario 13 d.

13-16 val. Šventinis koncertas „Myliu“, skirtas Meilės dienai. Koncertuos Romas Dambrauskas ir Deivydas Bastys

Mugės ir kiemai

ŽUVIES MUGĖ J. Basanavičiaus gatvėje. Pajūrio žvejai ir restoranai bei kavinės pateiks šviežios, agurkais kvepiančios, iškeptos, išrūkytos, vytintos stintos, gardžios žuvienės ir kitų žuvų skaniausius patiekalus.

TAUTODAILĖS MUGĖ Vytauto gatvėje. Geriausi Lietuvos tautodailininkų, tautinio ir kulinarinio paveldo mugė. Čia rasite gintarinių, metalinių, molinių, medinių, megztų, meduolinių ir kitokių stintų bei geriausius Lietuvos tautodailės dirbinius ir kulinarinio paveldo gardumynus.

REGIONŲ AMATŲ KIEMAS Centrinėje aikštėje. Programa skirta Sūduvos prijungimo prie Lietuvos 600 metų ir karaimų atvykimo į Lietuvą 625 metų sukaktims. Bus pristatomas karaimų kulinarinis ir kultūrinis paveldas. Vyks interaktyvūs Lietuvos regionų amatų demonstravimai, edukaciniai užsiėmimai, įvairios varžytuvės bei viktorinos.

ŽEMAITIŠKO KASTINIO KIEMAS J. Basanavičiaus g. 44. Unikalaus žemaitiško kastinio bei jo gaminimo subtilybių pristatymas.

VAIKŲ KIEMAS Kurhauzo aikštėje. Speciali muzikinė, edukacinė, interaktyvi programa vaikams, senoviniai tautiniai žaidimai, linksmi personažai.

RUSNĖS KIEMAS J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžoje. Pristatomas Rusnės festivalis bei „teisinga“ žuvienė ir žvejybos dainos.