Pirmą kartą Klaipėdoje.Vincenzo De Martino - apie „Tomą ir Džerį“, tradicinį Sardinijos sūrį ir darbą su Nomeda Kazlaus

Nomedos Kazlaus ir jos svečių šventiniai gala koncertai Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jau tapę tradicija ir yra vieni laukiamiausių.

Kviečiame susipažinti su Vincenzo De Martino, kurį kalbina operos solistė, laidų vedėja, prodiuserė, kasmetinės N. Kazlaus vokalo vasaros akademijos įkūrėja ir meno vadovė Nomeda Kazlaus.

Vincenzo, kaip atsirado meilė muzikai?

Nė vienas žmogus mano šeimoje nėra muzikantas, neturi muzikinio išsilavinimo arba kada nors nėra baigęs muzikos mokyklą. Tik mano tėvas savarankiškai mokėsi groti gitara. Fortepijonu groti nusprendžiau visiškai savo noru, būdamas šešerių metų po to, kai pažiūrėjau animacinį filmuką „Tomas ir Džeris“ („Tom and Jerry“), kuriame katinas Tomas groja Ferenco Liszto „Vengrišką rapsodiją“ Nr. 2, o pelytė Džeris, tame epizode gyvenantis instrumento viduje, visokiais būdais jam trukdo. Tuo metu mano tėvai pradėjo ieškoti man mokytojo, vieną rado ir nuo tada prasidėjo mano kelias, per kurį muzikavimas su laiku tapo profesija. Tokia mano sėkmės istorija.

Kodėl nusprendei iš rojaus žemėje - Sardinijos salos Italijoje - atvykti į Lietuvą?

Lietuvoje atsiradau visai atsitiktinai, norėdamas tiesiog tobulintis kažkur užsienyje. Iš Kaljario, Sardinijos sostinės, konservatorijos atvykau per „Erasmus“ mainų programą studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje 2014 m. Mėgstu sakyti, kad nuo to laiko mano „Erasmusas“ vis dar tęsiasi. Iškart atvykęs ir pradėjęs studijuoti pas prof. Jurgį Karnavičių supratau, kad čia galėsiu augti kaip žmogus ir muzikas. Be to, kultūrinis gyvenimas Vilniuje yra nepaprastai gyvas - vyksta koncertai, parodos, tarptautiniai renginiai ir festivaliai, atvažiuoja žymių atlikėjų ir menininkų, su kuriais taip pat tenka bendradarbiauti.

Turi garbingą muzikos daktaro laipsnį, papasakok apie tai.

Doktorantūros studijos iš tikrųjų padarė didelę įtaką mano karjeros plėtrai: nors jas baigiau 2021 m., vis dar tyrinėju muziką, dalyvauju mokslo projektuose, skaitau pranešimus konferencijose bei išleidau straipsnių, tokiu būdu realizuoju save kitaip tokioje pačioje muzikos srityje ir niekada nebūna nuobodu. Galiu pasakyti, kad kartais, nors ir pavargstu nuo paties grojimo, rašymas gali padėti „apkrauti smegenis“ kita veikla ir atitraukti nuo aktyvaus muzikavimo.

Pakviečiau Tave dirbti su manimi prieš daug metų. Mane žavi Tavo profesionalumas, Tavo požiūris į dalykus - niekada nieko nedramatizuoji, visada esi pasiruošęs dirbti daug ir su noru. Kažkada vienas mano autorinės laidos „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ pašnekovas pasakė tobulą frazę - „Sėkmė gyvenime yra būti lengvu žmogumi kitiems“. Ką apie tai manai?

Esu patyręs gyvenime įvairių iššūkių, tai suformavo mano požiūrį į gyvenimą, kad viskas yra dovana. O darbas su Tavimi man yra didelis džiaugsmas, per kurį tobulėju ir augu kaip muzikas bei žmogus. Muzikuojame kartu nuo 2018 metų. Repeticijose labai atidžiai skiriame daug laiko detalėms, mūsų darbas visada orientuotas į efektyvų muzikinį rezultatą, visada muzikuojame labai draugiškoje ir kūrybingoje atmosferoje. 

Kasmet dirbdamas su Tavimi turiu progą bendradarbiauti ir bendrauti su kitais žymiais atlikėjais, kurie atvažiuoja su Tavimi koncertuoti. Darbas su pasaulio lygmens muzikantais yra, be abejo, neįkainojama patirtis, suteikianti galimybę daug ką naujo iš jų pasimokyti, toliau lavinti savo įgūdžius, taip pat save išbandyti aukščiausio lygio atlikimo kontekste.

Kai pradėjau daug dainuoti užsienyje, mane labai stebino Italijoje maisto kultas - Jūs, italai, galite valandų valandas kalbėti apie maisto kokybę, skonį. Koks Tavo mėgstamiausias itališkas ir lietuviškas patiekalas?

Esu visų makaronų patiekalų mylėtojas. Kalbant apie lietuviškus patiekalus, mano mėgstamiausi yra šaltibarščiai, gal ir todėl, kad nieko panašaus italų virtuvėje nerasi. Esu pats juos pagaminęs savo draugams Italijoje, kažkas bent panašaus į juos išėjo. O jiems irgi visai patiko.

Mėgstamiausias gėrimas?

Raudonas vynas, geriausia itališkas, bet gali būti ir gruziniškas. Taip pat alus IPA.

Italija - futbolo meka. Kaip jau žinai, Lietuvoje - krepšinis pirmoje vietoje. Kuri sporto šaka tau patinka?

Nesu futbolo ir apskritai sporto fanas, bet, kaip ir visi mes italai, kai „Squadra azzurra“ (italų k., „Melsva komanda“, Italijos futbolo rinktinė) pasirodo per vieną iš svarbiausių tarptautinių rungtynių - Europos arba pasaulio čempionatuose - būtinai su draugais renkamės palaikyti mūsų komandą. Vilniuje taip pat atsirado draugų iš kitų šalių, kurie yra Italijos rinktinės sirgaliai, su kuriais susibūrėme ir kartu žiūrėjome Europos čempionatą prieš dvi vasaras. 

Dabar visi mes tikimės, kad po tam tikros pertraukėlės vėl mes pataikysime į pasaulio čempionatą... paskutinį kartą vyko 2014 m. Tai pat teko žiūrėti Kauno „Žalgirio“ rungtynes Kaune arenoje. Nors jokio supratimo apie krepšinį neturiu, buvo tikrai įspūdinga, šventiška patirtis.

Sardinija dažniausiai minima kaip turtuolių atostogų vieta. Esi šios ypatingos salos gyventojas. Papasakok, ką turėtų žinoti žmonės apie Sardiniją?

Sardinijoje tikrai gyvena daug turtuolių iš įvairių šalių, tarp jų - ir žymus muzikantas, buvęs roko grupės „Genesis“ frontmenas Peteris Gabrielis (Peter Gabriel), kuris netgi savo įrašų studiją įkūręs Palau miestelyje, Sardinijos šiaurėje. Apie Sardiniją reikėtų bent tris dalykus žinoti: „nuraghi“ - tai priešistorinės Sardinijos akmeniniai statiniai, kurių daug kur saloje galima rasti. 

Oficialus jų skaičius - 4562, nors iki šiol mes nesame tikri dėl „nuraghi“ tikslios funkcijos - ar jie buvo karinės konstrukcijos, ar religinės, ar kažkas kitko. Dar svarbu žinoti „canto a tenores“ - tai tradicinis vyrų dainavimas a cappella, reiškia be akompanimento. Turbūt įdomiausia - „casu marzu“ (sardiniječių kalba reiškia „supuvęs sūris“ - tai sūris su gyvais jame gyvenančiais kirminais! Turiu pasakyti, kad tai gana nelegaliai gaminama kaimuose, nes tokio sūrio negalima parduoti, turbūt panašiai, kaip lietuviškas samagonas.

Ar dažnai grįžti į Sardiniją?

Kiekvieną vasarą būtinai grįžtu atostogauti į Sardiniją, nors sąlygos ten gali būti sunkios tokiu metu: oro temperatūra gali lengvai viršyti 40 laipsnių. Jūros vanduo šiltas, daug maudausi, nes retai man pavyksta Lietuvoje Baltijos jūroje maudytis. Atostogos man reiškia poilsį prie jūros bei susitikimus su vaikystės ir paauglystės draugais dažnai būtent prie jūros. Ten gyvena ir mano šeima - mama, močiutė ir vienas jos brolis.

Tavo teigiama savybė?

Manau, esu nepaprastai kantrus ir prisitaikantis prie situacijų žmogus. Ši savybė itin svarbi, bendradarbiaujant kasdien su daugybe skirtingų poreikių ir mąstymų turinčiais žmonėmis - vaikais muzikos mokykloje, kurioje irgi dirbu, kolegomis muzikantais repeticijose, koncertuose ir kt.

Neigiama savybė?

Ta pati. Kartais „skęstu“ savo paties kantrybėje, nesugebėdamas tiesiog pasakyti „ne“, „nesutinku“, „šįkart taip nebus“. Tada nepasitenkinimas kaupiasi viduje ir tas kainuoja nemažai energijos. Esu greičiausiai vienas iš tų „Yes Men“ („Žmogus Taip“), apie tai yra labai geras filmas su Džimu Keriu (Jim Carrey).

Ko žiūrovai gali tikėtis iš šių metų šventinių gala koncertų Klaipėdoje ir Vilniuje?

Nepaprastai jaukios bei šventiškos atmosferos. Bus muzikinė kelionė tarp skirtingų epochų, žanrų, garsų pasaulių, per kurią lydėsime jus į artėjančias gražiausias, šilčiausias metų šventes.