Seniesiems švyturiams atminti – ekskursijų ciklas
(1)Jų sumanytojas ir vedlys – Švyturių metų 2024 iniciatorius, kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka, kuris žadėjo ne vieną intriguojančią akimirką.
„Istorikai samprotauja, jog Klaipėdoje po Antrojo pasaulinio karo buvo ištrinta kolektyvinė atmintis apie miesto simboliais buvusius objektus. Senieji švyturiai – vieni iš jų. Išskirtiniai, spinduliavę jūrinio miesto dvasia ir skleidę žinią apie mūsų atvirą pasauliui uostamiestį. Pokario kartos augo jau naujoje dirvoje. Be Raudonojo ir Baltojo švyturių magijos.
Bičiuliai, atėjo laikas dar vienam Švyturių metų 2024 etapui: nemokamoms, pažintinėms ekskursijoms, lankant senųjų Mėmelio (Klaipėdos) švyturių atminties vietas. Mums bus sudarytos išskirtinės sąlygos susipažinti su pirmojo švyturio lopšiu: griežtai saugoma, uždara teritorija. Išgirsite pasakojimus, kuriuos lydės kruopščiai iš įvairių muziejų, privačių kolekcininkų rinkinių atrinkta ikonografija, brėžiniai, žemėlapiai“, - pasakojo jis.
Planuojama aplankyti autentišką senojo, Raudonojo švyturio vietą ant kopos, kur jis buvo susprogdintas 1945 m. sausį. Palyginti, kaip ši vieta atrodo dabar, ir kaip – prieš karą, kuomet klaipėdiečiai karietomis, tramvajumi atvykdavo prie švyturio ir vaikščiodavo pamariu, pajūriu. Tai buvo graži, miestietiška savotiškos kultūrinės programos dalis.
„Deja, bet į dabartinį, 1953 m. statytą švyturį bent jau kol kas įkopti ir pasigrožėti uosto vartų panorama neįmanoma: vyksta objekto remonto darbai. Bet mes pateksime ant reliktinės kopos, kurią vieni vadina XVIII a. gynybiniu ravelinu. Patyrinėsime. Nusikelsime į prieškarį, kai čia stovėjo išskirtinės išvaizdos, šachmatų lentos kombinacija nudažytas Raudonasis švyturys (1796-1445)“, - teigė D. Nikitenka.
Kitas kelionės tikslas – šiaurinis molas, kurio pabaigoje stovėjo ikoninis Baltasis švyturys (1884-1945). Visai neužilgo, gruodžio 16-ąją, šis dabar jau tik atvirukuose ir nuotraukose išlikęs Klaipėdos simbolis švęs savo 140-ąjį gimtadienį.
„Parodysiu, kur jis stovėjo. Išvysite autentiškas, XIX a. molo konstrukcijas. Spalvingai, bet koncentruotai vaizdų dėka atskleisiu, kokią didžiulę reikšmę minėtas švyturys turėjo mūsų jūrinei valstybei. O dar... Pabandysime rasti tikslią vietą, kurioje stovėjo mažai kam žinomas, trečiasis Melnragės švyturys. Rūko švyturys. Nautofonas“, - intrigavo projekto vadovas.
Taigi, norintys prasmingai praleisti dvejetą valandų mūsų nuostabiame pajūryje, o po ekskursijos – tiesiog pasimėgaujant jodo prisotintu oru pasivaikščioti Baltijos pakrante, kviečiami prisijunkti!
Pirmosios ekskursijos vyks apalio 5 d. (šeštadienį) ir spalio 6 d. (sekmadienį).
Susitikimo laikas: 13 val. Susitikimo vieta: Pirmoji Melnragė, Burių g., miesto autobusų Nr. 6 (grafikus galima rasti https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/6/a-b ) apsisukimo aikštelė. Išlipti reikia Švyturio stotelėje (vykstant didžiaisiais, ne mikroautobusais, pažymėtais 6 numeriu).
Spalio-lapkričio mėnesiais laukia net septynios ekskursijos. Visos jos vyks savaitgaliais, pradžia – 13 val. Trukmė – apie 2 val.
Už geranorišką bendradarbiavimą dėkojame AB „KN energies“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai. Apie kitas ekskursijas bus pranešta atskirai.
Pasirūpinkite šilta apranga, termosu karšto gėrimo ir gera nuotaika.
„Galbūt pavyks pasėti naujos kolektyvinės atminties sėklas, iš kurių išaugs Klaipėdos marinistinių objektų pažinimo medžiai. O gal... Gal ir svajonė apie atstatytą Baltąjį švyturį išsipildys.
Kuo dažniau apie tai kalbėsime, kuo daugiau žmonių prisilies prie jo istorijos, tuo svaresni argumentai skries į Vilnių, valdžios koridorius“, - vylėsi Švyturių metų autorius, 2023-aisiais atradęs išlikusią, autentišką Baltojo švyturio vietą, kurią šiemet Kultūros paveldo departamentas paskelbė valstybės saugomu paminklu.
Ekskursijų ciklas – projekto „Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai“ dalis. Projektą dalinai finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Rašyti komentarą