Tatjanos Simanaitienės „Jausmų koordinatės“

Parodos atidarymas vyks balandžio 19 dieną, 17.30 val. „Galerijoje Lyceum“. Kviečiame dalyvauti!

„Paskutinius trejus metus mano kūryboje dominuoja Klaipėdos krašto architektūrinio paveldo tematika. Tai vietos, kuriose patyriau buvimo „čia ir dabar“ arba „Deja vu“ patirtis.

Daugelis vaikystėje, stebėdamas debesis, medžių lają arba tiesiog laiko nugludintą pastato sieną, įžvelgia kokius nors vaizdinius, būtybes. Tokios kylančios asociacijos stebint aplinką mane lydi visą gyvenimą bei atsispindi mano kūryboje.“ – dailininkė Tatjana Simanaitienė.

Prasmės paieškos momento laikinume

„Galerijoje Lyceum“ pristatomoje personalinėje T. Simanaitienės kūrybos parodoje pristatomi aliejumi ant drobės atlikti darbai, kuriuose užfiksuotas asmeninis, jausmingas autorės santykis su Klaipėda.

Dailininkės kūriniuose Klaipėdos architektūrinis paveldas vaizduojamas fragmentiškai, nesiekiant mimetiško tikrovės atkartojimo ir nesivaikant racionalumo dėsnių.

Tai veikiau impresionistinis, jautrus dailininkės žvilgsnis į ją supančią aplinką, momento laikinumą ir trapumą, pasitelkiant smulkų, niuansuotą potėpį, pastelinius spalvų tonus, improvizuotas kompozicijas.

Autorės žvilgsnis į tapomus objektus yra introspekcinis, t. y. perfiltruotas per vidinį, dvasinį pasaulį bei atspindi autentišką santykį su aplinka, polinkį į kasdienybę žvelgti filosofiškai, ieškant prasmės būtyje.

Siekis išsivaduoti iš daiktiškumo

Paveiksle „Dedikacija Neringai ir Marijai“ (drobė, aliejus, 2024 m.) dailininkė pavaizduoja panoraminį senamiesčio vaizdą pūgos metu.

Viena vertus, efemeriškas miestovaizdis yra lyg žmogaus būties laikinumo paralelė, kita vertus, pabrėžia miestų, kultūros, civilizacijos tęstinumą, ilgaamžiškumą.

Ovalaus formato drobėje „Vilnia žino, myliu Vilnių“ (drobė, aliejus, 2022 m.) perteiktas Moderno stiliaus tilto per Vilnelės upę fragmentas.

Anot dailininkės, pastarojo objekto tapymas sukėlė asociaciją, jog gražūs daiktai įkalina mus materialiame pasaulyje, užuot leidę pajusti gyvenimo tėkmę ir laisvę. 

Gal todėl, dailininkės naujausiuose darbuose tarsi nyksta apčiuopiami objektų kontūrai, o realūs Klaipėdos senamiesčio vaizdai užleidžia vietą autorės vaizdinėms improvizacijoms.

Smalsus žvilgsnis į aplinką

Pastarieji tapomi įvaizdžiai iliustruoja dailininkės kūrybinį temperamentą, pasižymintį intuityvumu, idėjiniu nuoseklumu, atvirumu aplinkos ir paties gyvenimo siunčiamoms žinutėms.

Susiedama asmenines patirtis, dvasios būsenas su istoriniais kontekstais,  autorė aktualizuoja dabarties laikmetį, žmogaus padėtį šiandieniame gyvenime ir to gyvenimo trapumą.

Nuo mažens linkusi į asociatyvų, analitinį aplinkos stebėjimą, miesto ir gamtos momentų fiksavimą, šiandien, būdama subrendusi profesionali dailininkė išlaiko vaikišką žingeidumą, smalsumą ir jautrumą.

Todėl autorės kūriniuose tiek daug realizmo ir fantazijos gretinimo, vaizduotės miražų, simbolizmo apraiškų.

Menotyrininkė Agota Bričkutė

Apie autorę

Tatjana Simanaitienė gimė 1964 metais, Turkmėnijoje. 1986 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, pramoninio dizaino specialybę.

1992 m. Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakultete įgijo architektūrinio dizaino specialybę. Nuo 1989 metų aktyviai dalyvauja parodinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2015 metų priklauso Lietuvos Dailininkų sąjungai.