Apie rankos traumą prabilęs Dirkstys prieš kovą su Maslobojevu: „Jeigu ne iš šitos, tai iš kitos rankos jį nokautuosiu“

Nors po treniruočių stovyklos Tailande į tėvynę grįžusio D. Dirksčio subintuota ranka sukėlė nerimą dėl galimo kovos atšaukimo, abu atletai spinduliuoja pasitikėjimu savo jėgomis ir žada nepamirštamą reginį.

Sirgaliams pastebėjus traumą, imta spėlioti apie „UTMA 19“ turnyro pagrindinės dvikovos likimą, tačiau pats S. Maslobojevas suskubo raminti aistras.

„Nieko tokio. Rankos lūžiai gyja 4–6 savaites. Laiko dar yra, – sakė jis. – Pas mane patį yra ir plyšiai, ir lūžiai, ir traumos. 

Aš jau 3 mėnesius pirštinių nebuvau užsimovęs. Tai normalus dalykas. Šiuo metu stiprinu kitas vietas, gydausi senas traumas.

Greitai pradėsiu ruoštis kovai. Aš pilnai tikiu, kad jis pasveiks ir ateis į ringą, o jei ne – jis ar Pauliukevičius – koks skirtumas?“

Pats D. Dirkstys kalbėdamas „Sofos UTMA LIVE“ renginyje liepos 30-ą dieną taip pat patvirtino, kad kova tikrai įvyks, o apie atšaukimą būtų pranešta oficialiai.

„Kad pilnai naudoti, dar reikia laiko – kokio mėnesio, jog galėčiau smūgiuoti, bet jau plauti rankas galiu, – situaciją komentavo kovotojas. – Būtume pranešę, jeigu kova nebūtų įvykusi. Niekas nesikeičia. Jeigu ne iš šitos, tai iš kitos rankos jį nokautuosiu.“

Paklaustas apie abejojančius jo pasirengimu dėl prarasto laiko, atletas atkirto: „Gyvenime yra taip, kad vieniems reikia ruoštis, o kiti yra visą kelią pasiruošę.“

Tailande lankęsis D. Dirkstys ruošėsi didžiausiai karjeros kovai, kur prisijungė prie „ONE Championship“ čempiono, Ukrainos žvaigždės Romano Kryklios treniruočių komandos.

„Idėja buvo pasisparinguoti su geriausiais pasaulyje, ir tai buvo padaryta, – pasakojo D. Dirkstys. – Vienas pažįstamas suvedė su juo. Jis kaip tik ruošėsi kovai ir prieš man išvažiuojant kovojo dėl „ONE Championship“ trečiojo diržo. 

Pavyko taip, kad jo pasiruošime tai kovai dalyvavau aš. Treniruotėse dirbdavome dviese ar tryse, jis padėdavo man, o aš padėdavau jam pasiruošti. Esu dėkingas už šią gerą galimybę, kurią gavau.“

Lygindamas treniruočių sąlygas, kovotojas pabrėžė didžiulį meistriškumo skirtumą.

„Iš esmės skiriasi lygiu. Būtent to kovotojo, apie kurį kalbame, lygis yra labai aukštas. Lietuvoje apskritai nelabai yra tokio lygio kovotojų, – teigė jis. – Tailandas yra labai populiarus, nes ten geras gyvenimo būdas, tempas, karšta ir gražu. 

Į salę suvažiuoja labai daug profesionalių, aukšto lygio kovotojų. Tai labai gera vieta važiuoti, treniruotis ir ruoštis kovoms. 

Manyčiau, kur gyvenime benukreiptum mintis, norėdamas būti geriausias pasaulyje, turi įdėti daugiausiai darbo. 

Viskas atsiperka darbu. Manau, tiesiog daug metų, disciplinos ir tam tikrų dalykų atsisakymas gyvenime padaro juos tuo, kas jie yra.“

Paklaustas apie savo paties tobulėjimą, jis intrigavo: „Jei dabar pamatytum, tai apšaltum. Tobulėjau visapusiškai. Pagerėjo visos kovinio sporto detalės, todėl neišskirčiau kažkurios vienos.“

R. Kryklia praeityje yra įveikęs S. Maslobojevą, tačiau pastarasis šio fakto nesureikšmino, kadangi tai kovai nesiruošė. Toks požiūris prajuokino D. Dirkstį.

„Kaip jis žiūri, kad nieko nereiškia? Tai ką, jis po mūsų kovos irgi taip pat sakys, kad nieko nereiškia, kai bus nokautuotas? – retoriškai klausė jis, o paprašytas įvardinti juokingiausią oponento savybę, rėžė be užuolankų. – Tai, ant kiek jis yra nieko gero. Greitai pamatysite. Viskas bus labai aišku.“

Galimybę pačiam atsidurti nokautuotam jis atmetė kaip nerealią: „Sunkiai tikėtina, kad taip būtų. Galime sakyti, kad tai nerealu.“

Varžovui jis pasiuntė trumpą žinutę: „Kas tau neaišku? Aš galiu tau paaiškinti.“

Šiuo metu 86 kg svorio kategorijos čempiono diržą turintis D. Dirkstys su S. Maslobojevu susikaus 94 kg divizione ir atgal grįžti nebeplanuoja.

„Žiūrėsime, kokie bus pasiūlymai ir kaip viskas klostysis, bet galimai į 86 kg kategoriją savo karjeroje aš nebegrįšiu, – atskleidė atletas, matantis šią dvikovą kaip trampliną į tarptautinius vandenis. 

– Pasaulinės pavardės ir dideli vardai. Kiek realiai galima kovoti su lietuviais toje pačioje rinkoje? Norėtųsi plėstis į didesnius vandenius, norėtųsi imti užsienio fanų bazes, nes daugelis užsienio šalių labiau supranta pramogų industriją. 

Daug lietuvių dar nelabai matė tokių dalykų ir viską priima žodis į žodį. Kai aš šausiu pasauliniu lygiu, bus visai kitoks pripažinimas, nes daugelis šalių jau matė šitą dalyką ir ten yra šiek tiek didesnis bendras supratimas.“

Jis patvirtino, kad S. Maslobojevas yra paskutinė lietuviška pavardė, kuri jį dar domina.

„Manyčiau, kad tai paskutinė lietuviška pavardė, kuri dar kažkiek domina. Aišku, Lietuvai visą laiką įdomu matyti lietuvius kovojančius prieš lietuvius. 

Galime sukti revanšus – antrą, trečią, ketvirtą ar penktą kovą su kažkuo, bet iš savo perspektyvos matyčiau, kad įdomiau būtų užsienis“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar suteiktų revanšą varžovui, atsakė trumpai: „Taip.“

D. Dirkstys neatmetė ir atvirkštinio varianto: „Žinoma, revanšas visą laiką būtų smagu. Tai logiška.“

D. Dirkstys garsėja ne tik pareiškimais, bet ir įspūdingais išėjimais į ringą, kuriems negaili asmeninių lėšų.

„Praeitas išėjimas kainavo 15 000 eurų, bet iš to 10 000 eurų kainavo žiedas (Oksanai Pikul, su kuria jau išsiskyrė, – aut. past.), – skaičiavo kovotojas, patvirtinęs, kad ir be jo išlaidos buvo solidžios. 

– Taip, bet be jo kitos detalės kainavo 5 000 eurų. Tokie dalykai būna pasiruošti ir apgalvoti ne prieš porą valandų. Daug dalykų nedarau ekspromtu, viskas būna apgalvota ir suplanuota. 

Nėra taip, kad specialiai sėdėčiau ir planuočiau. Ateina mintys, idėjos, išgirsti kažkokią muziką, pamatai viziją ir viskas po truputį dėliojasi. 

Porą mėnesių prieš renginį dėliojasi detalė prie detalės, viena detalė sukuria kitą ir bandai piešti bendrą vaizdą. Norisi vis geriau ir geriau. 

Tai, kas sugalvota ateinančiam išėjimui, bus visiška bomba – to dar nebuvo ne tik mano išėjimuose, bet, manau, ir pasaulyje. 

Kylant biudžetui ir finansams, gali vis daugiau investuoti. Daug kovotojų nėra pasiruošę investuoti į šou ir žiūrovą, jie nori tik viską pasiimti, o aš investuoju nemažus pinigus į tai, ką parodau savo žiūrovams. Kylant biudžetui matysite vis didesnį ir stipresnį šou.“

Kovotojas neslėpė, kad jam patinka kurti reginį.

„Smagu žiūrovą pralinksminti ir kažkuo išsiskirti. Sakyčiau, man tai patinka. Matau tame perspektyvą – kuo daugiau įdėsi, tuo daugiau sugrįš, – teigė jis. – Šiame gyvenime pinigų nėra gaila. Tikiu, kad jie ateis, jeigu protingai juos investuosi. Aš investuoju ne bet kur, aš investuoju į save.“

Pokalbio pabaigoje D. Dirkstys palietė ir buvusio komandos draugo Tomo Banskio perėjimą iš „Muay Thai Imperija“ į „Number One Fight Club“ Palangoje.

„Jis man apie tai buvo minėjęs dar prieš išėjimą, – ramiai reagavo jis. – Kaip ir sakiau, tai yra jo pasirinkimas. 

Jeigu jis taip jaučia, aš palaikau jo karjerą ir tai, kaip jis nori save vesti. Kas aš toks, kad keisčiau jo matymą. Manau, jis padarė taip, kaip norėjo padaryti.“

Vertindamas jauno talento perspektyvas, D. Dirkstys negailėjo pagyrų ir lygino jį su savimi.

„Sakyčiau, jo metų aš irgi buvau jaunas, perspektyvus ir skinantis pergales. Viskas buvo gana panašiai, – prisiminė jis. 

– Daug metų su juo sportavau, todėl žinau, kad jis yra labai talentingas bei sunkiai dirbantis kovotojas, kurio ateitis – pasaulio viršūnėje. 

Jeigu viskas toliau taip judės, nematau priežasčių, kodėl jis negalėtų kovoti su pačiais geriausiais pasaulyje ir laimėti. Šiandien jis yra jaunas, jam dar liko daug metų progreso. Jeigu jis jau šiais metais galėtų iškovoti diržą, būtų puiku. 

Varžovai, su kuriais jis kovos, taip greitai netobulėja – galbūt jie net stovi vietoje ar krenta, palyginti su jo progresu.

Jeigu atsuktumėme laiką ketverius ar penkerius metus į priekį, manyčiau, viskas būtų kitaip ir jį mestų kovoti dėl diržo.“