Paaiškėjo Sabonio įpėdinis: įtampą žadėję LKF rinkimai baigėsi netikėtu rezultatu

LKF konferencijoje balso teisę turi 136 nariai, tarp kurių yra įvairaus lygmens šalies klubai, juos vienijančios lygos, savivaldybių ir privačios sporto mokyklos, galiausiai 28 kitos organizacijos, susijusios su krepšiniu.

LKF konferencijos pradžia vėlavo keliolika minučių dėl užsitęsusios dalyvių registracijos. Į „Krepšinio namus“ Kauno senamiestyje sugužėjo visi LKF nariai.

„Užsiregistravo 135 ir dar vienas, rodos, atvažiuoja. Bus neeilinis šimtaprocentinis dalyvavimas“, – ir stebėjosi, ir džiaugėsi konferenciją pradėjęs A. Sabonis.

Pavėlavęs paskutinis išties prisijungė Vilniaus „Ryto“ vadovas Darius Gudelis, tad pirmą kartą istorijoje LKF konferencijoje dalyvavo absoliučiai visi nariai.

Bet jau pačioje pradžioje pilnoje salėje kilo įtampa. Pirmininkaujančiu išrinktas Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas Algimantas Stasys Anužis pasiūlė balsų skaičiavimo komisiją, sudarytą iš balso teisės neturinčių LKF atstovų.

Tuo metu Mindaugas Balčiūnas pageidavo į komisiją papildomai įtraukti po vieną kiekvieno kandidato į prezidentus atstovą.

Po nesusipratimų virtinės galiausiai M. Balčiūno pasiūlymui buvo pritarta.

A. Sabonis savo paskutinę ataskaitą tradiciškai pateikė iš anksto nufilmuotame įraše, o generalinis sekretorius Mindaugas Špokas informavo, jog praėjusiais metais LKF biudžetas buvo subalansuotas ir siekė 3,7 mln. eurų.

LKF konferencija taip pat priėmė kelias varžybų reglamentų korekcijas. Moterų lygoje nuo šiol bus galima rungtynėms registruoti ne daugiau nei keturias užsienietes, išimtis palikta universitetų komandoms, kuriose žaidžia studentės iš svetur.

Prieš svarbiausią konferencijos dalį atsisveikinimo žodį dar tarė kadenciją baigiantis prezidentas.

„Federacijos kasoje yra per 700 tūkst. eurų, skolų jokių neturime, pratęstos svarbios sutartys. „Krepšinio namai“ taip pat stovi, veikia, nėra jokių skolų. Liko, kaip aš vadinu, „viduriai“: įrengti muziejų. Yra projektas, yra rangovas, tik trūksta pinigėlių pabaigai.

Noriu padėkoti rėmėjams, žaidėjams, kurie su malonumu praleidžia savo vasaras rinktinėje, treneriams, o atskirai – Dariui Maskoliūnui, kuris sutiko, kai kiti negalėjo ar atsisakė. Aišku, nepasisekė, gaila, liūdna, bet iš kitos pusės, kažkada tai turėjo atsitikti. Manau, nereikia į tai žiūrėti kaip į kažkokią tragediją, bet pasimokyti, kad ateityje būtų geriau. Kad ir kaip visi Darių drožė, bet jis išėjo į Europos čempionatą – va čia jau būtų žiauru, jei praleistume per savo šimtmečio minėjimą“, – kalbėjo A. Sabonis, padėkojęs ir LKF biuro darbuotojams bei palinkėjęs skaidrių rinkimų.

Pirmiausia bendru sutarimu nutarta, jog balsavimas bus slaptas. Tuomet žodis suteiktas kandidatams.

Pirmasis savo programą pristatė R. Butautas, pabrėžęs trenerių svarbą ir žadėjęs „laužyti“ biudžetinėse sporto mokyklose dirbančių specialistų kvalifikacinių kategorijų sistemą, nustatomą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Gaivinti moterų krepšinį 57-erių ligšiolinis LKF sporto direktorius ruošėsi „keldamas jo prestižą“, ypač rajonuose, populiarindamas 3x3 krepšinį ir 2027 metais pamėgindamas pasikviesti į Lietuvą Europos čempionatą.

R. Butauto planuose taip pat – Moksleivių krepšinio lygos pertvarkymas padidinant rungtynių skaičių, centralizuotos jaunimo rengimo programos rengimas, agentų veiklos reglamentavimas, projektai regionų plėtrai.

Konkurentą tribūnoje pakeitęs V. Gedvilas irgi kritikavo esamą trenerių kvalifikacinių kategorijų sistemą, žadėjo dėti pastangas, kad visi klubai galėtų pretenduoti į Sporto rėmimo fondo finansavimą, iškėlė trečio Regionų krepšinio lygos diviziono idėją, taip pat pabrėžė agentų veiklos reglamentavimo poreikį.

R. Butautui jis oponavo kalbėdamas apie pačios LKF institucinę kryptį, ragindamas kuo labiau decentralizuoti federacijos veiklą, žadėjo panaikinti praėjusios kadencijos vadovybės įvestus mokesčius MKL dalyviams ir dažniau lankyti LKF narius.

„Prezidentas neturi sėdėti gražiame kabinete, prezidentas turi vairuoti“, – pažymėjo V. Gedvilas.

Paskutinis žodį gavęs R. Javtokas juokavo.

„Jaučiuosi lyg prie baudų metimų linijos stovėčiau“, – šypsojosi buvęs aukštaūgis, didesnę karjeros dalį varęs į neviltį gerbėjus netaikliais baudų metimais.

R. Javtokas teigė, jog jo tikslas vyrų rinktinę sugrąžinti tarp penkių stipriausių FIBA reitinge, ir nesikuklino savo surinktą komandą vadindamas geriausia įmanoma.

41-erių šiaulietis akcentavo vieningos treniravimo metodikos platformos būtinybę, vaikų trenerių licencijavimą ir skatinimą bei žadėjo „atverti LKF visuomenei“. Viena jo idėjų – LKF vadovams viešai skelbti interesų deklaracijas.

Kandidatams baigus prisistatymo kalbas, delegatai po vieną pakviesti pažymėti balsavimo biuletenį ir įmesti jį į urną.

Užbaigus balsavimą balsų skaičiavimo komisija atvėrė urną ir garsiai skaitė biuleteniuose pažymėtų kandidatų pavardes.

Pagal LKF įstatus, konferencijoje visais klausimais balsuojama atvirai, tačiau galima paprašyti ir slapto balsavimo, jei tokį pasiūlymą palaiko trečdalis konferencijos dalyvių.

Kadangi rinkimuose dalyvauja daugiau nei du kandidatai, juose gali prireikti dviejų turų. Taip nenutiks, jei vienas pretendentas jau pirmajame balsavime užsitikrins daugiau nei pusės konferencijos dalyvių paramą. Kitu atveju, mažiausiai balsų pelnęs kandidatas turės trauktis iš kovos, o likę du varžysis antrame ture.

LKF administracija iš anksto griežtai įspėjo, jog į konferenciją bus įleidžiami tik balso teisę turintys delegatai: LKF narių vadovai arba jų raštiškai įgalioti pagalbininkai. Lydintis asmenys, kitaip nei būdavo įprasta, šįkart nebus priimami.

Iššūkiai

Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo nepateko į olimpines žaidynes, moterų nacionalinė komanda apskritai išnyko iš elito, o jaunimo ekipos per pastaruosius ketverius metus neparvežė nė vieno medalio, neskaitant sidabrinio Justės Jocytės fenomeno 2019-ųjų Europos 16-mečių čempionate.

Lietuvos krepšinio akcijos smunka – kaip ir vieta FIBA reitinge, kuriame 2015-aisiais dar užėmusi trečią poziciją vyrų rinktinė jau nusileido ant devinto laiptelio.

Pralaimėjimų rezultatas – tušti tiek vyrų, tiek moterų nacionalinių ekipų strategų postai, kuriuos užpildyti reikės artimiausiu metu. Tai bus pirmasis uždavinys naujam LKF prezidentui, nors akivaizdu, kad vien juo visų šalies problemų neišspręsi.

Rūpesčių liks ir savame kieme – konkrečiau, vis dar pustuščiuose „Krepšinio namuose“. Tai – ambicingiausias, o kartu ir kontroversiškiausiai sutiktas kadenciją baigiančios LKF vadovybės projektas.

Federacija kartu su Kauno savivaldybe į jį jau investavo per 3 mln. eurų, bet turėjo pristabdyti pritrūkus jėgų visoms vizijoms įgyvendinti. Pernai užbaigtame pastate Kauno senamiestyje, į kurį jau persikėlė LKF biuras, vis dar neįrengtas žadėtas modernus krepšinio muziejus – tai ketinama padaryti kitais metais.

Priešistorė

A. Sabonis palieka LKF prezidento postą po dviejų kadencijų – maksimalios įstatuose numatytos vadovavimo trukmės. Metams atidėjus Tokijo olimpines žaidynes, analogiškai pratęsta buvo ir antroji buvusio legendinio krepšininko kadencija. Iš viso jis prezidento pareigas ėjo dešimt metų.

Po nepriklausomybės atkūrimo LKF taip pat vadovavo Stanislovas Stonkus (1991-1994 m.), Algimantas Pavilonis (1995-2002 m.) ir Vladas Garastas (2003-2011 m.).

Šiame amžiuje reali rinkimų kova vyko tik kartą. 2007 metais perrinkimo siekęs V. Garastas vos išvengė antrojo turo, sulaukęs 53 balsų iš šimto. Darių Sarkaną tuomet palaikė 42 LKF nariai, Algį Žvaliauską – 5. Kuomet iš buvusio Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės trenerio postą perėmė garsiausias jo auklėtinis, niekas rinkimuose stoti skersai kelio pastarajam nebeišdrįsdavo.