„Aurum 1006 km lenktynių“ dalyviai: „Ne kiekvienas jose pajėgtų finišuoti“

Ištvermės ir fizinio pasiruošimo svarba

Antrus metus „Circle K miles Plus Racing Team“ atstovaujantis lenktynininkas Justas Jonušis pasakoja, kad fizinis pasiruošimas lenktynėms tęsiasi visus metus.

Sportininkas fizinę formą palaiko dalyvaudamas kartingo čempionatuose, taip pat į rutiną įtraukia dviračių sportą ir bėgimą. 

„Daug žmonių galvoja, kad dalyvauti tokiose lenktynėse yra paprasta, tačiau iš tiesų tai reikalauja labai didelio fizinio pasiruošimo ir ištvermės.

Važiuojant kaklą ir visus raumenis veikia išcentrinės jėgos, stabdžio pedalą be stiprintuvo paspausti yra ypatingai sunku, todėl pasiruošimas – būtinas, ne kiekvienas šią trasą galėtų įveikti“, – teigia J. Jonušis. 

Tinkama mityba ir miegas – duetas sėkmingam pasirodymui

Daugiau nei 20 metų automobilių sportu užsiimantis komandos narys Simas Juodviršis priduria, kad ruošiantis lenktynėms būtina atsižvelgti į maisto pasirinkimą bei skirti laiko poilsiui. 

„Miegas ir mityba – vieni svarbiausių faktorių, nuo kurių priklauso, kaip jausimės lenktynių metu. Jie lemia vairuotojų reakciją, fizinį atsistatymą bei ištvermę. Tačiau tam, kad būtum pasiruošęs, sveikos gyvensenos principais vadovautis reikia ne tik prieš lenktynių startą, o nuosekliai vykdant pusmečio planą“, – teigia S. Juodviršis. 

Svarbu įveikti nerimą 

Fizinis nuovargis, netikėtumai lenktynių trasoje, padarytos klaidos – keletas veiksnių, lemiančių susierzinimą ir jaudulį lenktynėse. „Circle K miles Plus Racing Team“ komandos nariai pabrėžia, kad pasiruošti lenktynėms reikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

„Lenktynių metu labai svarbi ir psichologinė būklė. Galima pasidžiaugti, kad vis daugiau lenktynininkų dirba su sporto psichologais, padedančiais susikoncentruoti bei išlikti ramiems, ypač stresinėse situacijose, kurių lenktynėse neišvengsi.

Kilus vidiniam nerimui ir stresui, svarbu suvokti savo emocijas ir jas suvaldyti.

Profesionalūs sportininkai būtent tuo ir išsiskiria, jie gali išlikti ramūs tokiose situacijose. Man pačiam teko dirbti su sporto psichologu, esu dėkingas, kad gavau reikalingą pagalbą ir jaučiu, jog dabar emociškai esu kur kas geriau pasiruošęs.

Kai tik užgęsta raudonas šviesoforas ir prasideda varžybos, visas mano jaudulys ir stresas dingsta, susikaupiu ir stengiuosi važiuoti kaip įmanoma geriau“, – teigia J. Jonušis. 

Po dvejų metų pertraukos į komandą sugrįžęs ekipažo narys Eimantas Navikauskas nerimą prieš lenktynes malšina būdamas vienumoje.

„Jaudulys prieš startą – normali organizmo reakcija, kurios nereikia bijoti. Nors su kiekvienomis lenktynėmis nerimo būna vis mažiau, tačiau jo vis tiek nepavyksta išvengti, nors tai būtų šimtosios lenktynės sportininko karjeroje.

Susitelkti padeda ramybė, buvimas su savimi, kai mintys sukasi tik apie lenktynes“, – dalinasi E. Navikauskas. 

J. Jonušis priduria, kad prieš lenktynes labai svarbu sužadinti savo centrinę nervų sistemą.

„Prieš startą dažnai darome įvairius reakcijos pratimus.

Pavyzdžiui, mėtome guminį kamuoliuką ir stengiamės pagauti jį, atšokantį nuo žemės, arba turime kuo greičiau paspausti užsidegusią lemputę.

Tai keli paprasti pratimai, padedantys suaktyvinti centrinę nervų sistemą, kuri lemia greitą reakciją“, – pasakoja lenktynininkas.

Automobilyje – kaip pirtyje 

Komandos nariai atskleidžia, kad vienas labiausiai varginančių veiksnių lenktynėse  – alinantis karštis automobilio salone. Jeigu lauke tvieskia ryški saulė ir temperatūra perkopia 30 laipsnių Celsijaus, automobilyje termometro stulpeliai gali pakilti iki 50-60 laipsnių. Toks karštis tampa itin sunkiu iššūkiu, su kuriuo reikia susidoroti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. 

„Važiuojame kaip pirtyje ir dar esame apsirengę dviem sluoksniais drabužių. Tokiomis sąlygomis kiekvienas turime vairuoti daugiau nei valandą laiko. Tai iš tiesų labai sunku, daug prakaituojame, gerdami vandenį bandome išvengti dehidratacijos“, – pasakoja J. Jonušis. 

Koją pakiša oro sąlygos

Komandos narių teigimu, kitas iššūkis lenktynių trasoje – permainingos oro sąlygos. Tinkama strategija ir operatyviai priimti teisingi sprendimai lemia varžybų sėkmę. 

„Nesklandumus ir nežinomybę dažniausiai lemia oras. Besikeičiant oro sąlygoms, turime priimti sprendimus dėl automobilio padangų. Praėjusiais metais būtent šis momentas mums ir pakišo koją.

Buvome vieni lenktynių lyderių, tačiau sugaišome laiko keisdami padangas, pritaikytas lietui, o krituliai netrukus baigėsi. Tikimės, kad šiemet oras bus mūsų sąjungininkas“, – šypsosi S. Juodviršis. 

Patarimai pirmajam startui

Paklausus, ko lenktynininkai galėtų palinkėti dalyviams, kuriems šis „Aurum 1006 km lenktynių“ startas bus pirmasis, E. Navikauskas akcentuoja, kad svarbiausia – ne titulas, o pats procesas, kuriuo reikia mėgautis.

„Nesikoncentruokite tik į rezultatą, bet mėgaukitės pačiu procesu, tuomet rezultatą pavyks pasiekti savaime“, – sako lenktynininkas.

Ekipažo kolega J. Jonušis pataria: „Vienas svarbiausių dalykų – nebandyti verstis per galvą. Nesistenkite iškart lygiuotis į patyrusius sportininkus, tobulėkite po truputį. Kai nesi komforto zonoje ir darai kažką, kas tave gąsdina, tikėtina, kad padarysi daugiau klaidų.“

S. Juodviršis priduria: „Nebijokite paklausti patarimo. Komandos nariai gali pasidalinti vertinga informacija, kuri padės priimti tinkamus sprendimus lenktynių trasoje. Sėkmei be galo svarbus komandinis darbas“, – teigia lenktynininkas.