Evaldas Malelė apie imtynių pergales, gyvenimo žuvį ir po pasaulį išsibarsčiusius anūkus

Net 20 metų - 1974-1994 m. Lietuvos imtynių rinktinės nariu buvęs ir 9 kartus Lietuvos čempionu tapęs E. Malelė dabar mėgaujasi darbu su jaunąja imtynininkų karta. Jis Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre dirba graikų-romėnų imtynių treneriu.

Traukė auklėtinį iš policijos

„Treneriu dirbu nuo 1983 metų. Svarbiausia yra su vaikais surasti bendrą kalbą ir įtikinti juos, kad gali pasiekti sporto aukštumų. Sportas ir disciplina ugdo charakterį ir valią, o tai praverčia ir kasdieniniame gyvenime“, - pabrėžia E. Malelė.

Netrukus jis priduria: „Man svarbu išugdyti dorą žmogų. Visada norisi, kad auklėtiniai žengtų teisingu gyvenimo keliu. Juk trenerio duona nėra lengva: reikia būti ir mama, ir tėčiu, ir psichologu, ir masažuotoju. Pareigybių - daugybė.“

Jis pamena ir atvejį, kai teko vieną savo auklėtinį vaduoti iš policijos.

„Man pažįstami paskambino ir sako: pasiimk savo auklėtinį iš policijos. Buvo tokie laikai. Turėjau daug pažįstamų, dirbančių policijoje, tad visų pirma paskambino man, o ne prisidirbusio jaunuolio tėvams. Jaunystė - kvailystė. Visko pasitaiko“, - teigė pokalbininkas.

Rašė sporto dienoraštį

Būtent doros kelią, šeimos vertybes ir meilę sportui E. Malelei įskiepijo jo tėtis bei pirmasis treneris Julius Malelė. Vėliau šią estafetę perėmė jį treniravę šviesaus atminimo imtynių treneriai Petras Abelkis ir Adolfas Liaugminas.

„Aš nuo pat sportinės karjeros pradžios vedžiau savo sporto dienoraštį, kuriame aprašyta kiekviena kova, varžovas, užfiksuotos pergalės ir pralaimėjimai. Nors Lietuvoje tų pralaimėjimų buvo labai mažai - dažniausiai skindavau tik pergales“, - pasidžiaugė E. Malelė.

Pasiteiravus, kiek kartų jis yra tapęs Lietuvos čempionu ir prizininku, šis atsakė: „Tuoj pažiūrėsiu į savo dienoraštį ir viską jums susakysiu. Ten viskas gražiai juodu ant balto parašyta.“

Ir netrukus jis pateikia konkrečius skaičius: „Lietuvos čempionu esu tapęs 9 kartus, vicečempionu - 2 kartus ir 4 kartus bronziniu prizininku.“

Be to, E. Malelė gali didžiuotis tapęs įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtoju, SSRS profsąjungų spartakiados prizininku (1983 m. - III vieta), o Tautų spartakiadoje Minske (1986 m.) iškovojo septintąją vietą.

2006 m. jis buvo išrinktas geriausiu šalies imtynių treneriu, o 2011 metais, švęsdamas 50-mečio jubiliejų, buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento sidabro medaliu už indėlį plėtojant imtynių sportą.

Teisėjavo trijose kariškių olimpiadose

Po sportinės karjeros pabaigos Evaldas ilgam pasinėrė į imtynių teisėjo darbą. Iki šiol jis yra vienas iš keturių šalies teisėjų, turinčių tarptautinės kategorijos licenciją.

„Deja, šie metai paskutiniai, kuomet aš švilpsiu tarptautinėse arenose. Tokios UWW taisyklės. Bet Lietuvoje yra pakankamai veiklos, nebus kada liūdėti“, - sakė jubiliatas.

„Tai labai įdomi ir naudinga patirtis. Kariškių olimpiados vyksta kas ketveri metai, ten lygis - itin aukštas. Atidarymo ir uždarymo ceremonijos - fantastinės. Tai kažkas “vau„. Tokie renginiai atmintyje išlieka visam gyvenimui. Įspūdžių - milijonai“, - sakė klaipėdietis.

E. Malelė dar visai neseniai ir pats žengė ant imtynių kilimo - ne kartą skynė pergales ir įvairiuose veteranų turnyruose.

„Visgi metai sparčiai bėga, nusprendžiau nebelaužyti savo kūno. Imtynės - sunkus sportas, tad pastaraisiais metais mieliau pažaidžiu futbolą, nei imtyniauju. Per gyvenimą ant imtynių kilimo prisiimtyniavau pakankamai. Gal jau užteks“, - atsikvėpė jubiliatas.

Pasiteiravus, koks gyvenimo etapas geriausias - ar imtynininko, ar trenerio, ar teisėjo, šis atsakė: „Sportininku būti geriausia. Turbūt mažiausia atsakomybės, žinai savo užduotis ir jas vykdai, o treneriui atsakomybių ir pareigų - milijonas. Galbūt sportininko etapas prisimenamas su nostalgija ir dėl to, kad tuomet buvau dar labai jaunas. Kuris iš mūsų nenorėtų grįžti į nerūpestingos jaunystės dienas?“ - retoriškai paklausė kovo 14 dieną 60-ąjį gimtadienį paminėjęs E. Malelė.

Mėgaujasi anūkais ir žvejyba

Jubiliatas, be darbo su jaunąja imtynininkų karta, dar mėgaujasi šeimos ramybe, o vienas iš pagrindinių laisvalaikio pomėgių - žvejyba.

Jis teigė, kad daug džiaugsmo suteikia ir anūkų draugija.

„Su žmona Marina užauginome dvi dukras - Irmą ir Indrę. Viena gyvena Milane, kita - šalia Monako. Taigi, mano anūkai, kaip aš įvardiju, - pasaulio piliečiai. Vienas turi Lietuvos pilietybę, kitas - Prancūzijos, trečias - Italijos. Visi kartu susimatome tik per šventes. Pastaruoju metu mūsų susitikimo galimybes riboja pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija ir karantinas, tačiau nuolat palaikome ryšį telefonu ir internetu“, - sakė E. Malelė.

Už nuopelnus imtynių sportui jubiliatui Lietuvos imtynių federacija planuoja įteikti Atleto bronzos ženklą. Teigiama, kad tai bus padaryta, kai tik bus sulaukta tinkamos pokarantininės progos.

„Visada smagu, kai prisimena ir įvertina. Tai skatina siekti dar aukštesnių rezultatų“, - sakė E. Malelė.

 Imtynes.lt ir asmeninio archyvo nuotraukos