Finalo bilietą ištraukęs Šaras ir tarkavo, ir liaupsino netikėtą „Fener“ herojų

Eurolygos pusfinalyje šios dvi komandos susidūrė ir praėjusiais metais Berlyne. 

Tuomet komandas iš vėžių išmušė sirgalių riaušės prieš rungtynes ir dėl jų pavėlintas mačo startas, bet labiau tai atsirūgo „Fenerbahče“ žaidėjams. 

Pramiegoję rungtynių pradžią, jie iš karto krito į duobę 0:12. Nors vėliau beveik prisivijo varžovus, per visą susitikimą Šaro vyrai taip ir neišsiveržė į priekį ir galiausiai pralaimėjo. 

„Turime pasimokyti iš klaidų“, – prieš šių metų pusfinalį sakė Šaras. „Fenerbahče“ krepšininkai trenerį išgirdo. Ir jau nuo pirmų minučių griebė oponentus už gerklių. 

Ypač ryškus buvo Devonas Hallas, ne tik pataikęs du tritaškius, bet ir gynyboje dusinęs MVP nepriminusį Kendricką Nunną ir Jerianą Grantą. 

„Fenerbahče“ greitai pabėgo – jau pirmajame kėlinyje jų persvara buvo dviženklė (22:12). 

Skirtumas tarp komandų galėjo tapti dar tvirtesnis, bet kol PAO žaidėjai lipo į medį ir eikvojo energiją ginčams su teisėjais (Erginas Atamanas dar užsidirbo ir techninę pražangą), „Fenerbahče“ švaistė pro šalį laisvus tolimus metimus. 

Iš viso jų prametė 7 iš eilės ir po dviejų kėlinių pirmavo tik 38:33.

„Pavojinga taip žaisti su PAO, neįmanoma jų pribaigti“, – dūsavo šalia šių eilučių autoriaus tribūnoje sėdėjęs turkų žurnalistas. „Fenerbahče“ vargai nusikėlė ir po ilgosios pertraukos. 

Stambulo komandos žaidėjai pratęsė nepataikytų tritaškių seriją iki 10, o PAO kelis sykius priartėjo iki taško. 

„Kanarėlių“ kibirkštimi tapo 37-erių Errickas McCollumas. Prieš penkis mėnesius dar Turkijos čempionato vidutiniokės Izmiro „Karšiyaka“ gretose žaidęs finalo ketverto debiutantas nutraukė „Fener“ tritaškių sausrą pataikydamas du, o iš viso per trečiąjį kėlinį suvertė 9 taškus – daugiausiai iš visų žaidėjų – bei nutolino savo komandą (55:48).

Ketvirtame kėlinyje savo gimtos šalies komandą dar bandė skaudinti PAO turkas Cedi Osmanas, bet jo vieno pastangų neužteko. 

„MVP, MVP“ – sarkastiškai priešų žvaigždei užskandavo rungtynes stebėję Pirėjo „Olympiakos“ sirgaliai, kai Kendrickas Nunnas po penktosios pražangos sviedė į orą dantų apsaugą ir palikdamas aikštę dar užsidirbo ir techninę nuobaudą.

Galiausiai, dabar jau buvusius Eurolygos čempionus pribaigė geriausio rungtynių žaidėjo Devono Hallo metimai, o Š.Jasikevičius dar likus pusei minutės rodė iškeltą kumštį netoli aikštės įsitaisiusiems artimiesiems. 

Saldus revanšas už praėjusius metus, pirmoji pergalė prieš E.Atamaną per pastaruosius 7 bandymus ir bilietas į Eurolygos finalą, kuriame Šaro vyrų lauks „Olympiakos“ arba „Monaco“.

Tai bus vos antras Eurolygos finalas Šaro trenerio karjeroje – pirmąjį 2021 m. jis su „Barcelona“ pralaimėjo prieš „Anadolu Efes“. „Reikia džiaugtis, – po pergalės akcentavo Š.Jasikevičius. 

– Ypač šiandien reikia truputį atsipalaiduoti. Aišku, visi stresuoja, tai logiška. Visi klausia, kaip komanda, o aš sakau: komanda stresuoja, treneris stresuoja, visi aplink stresuoja. 

Įsivaizduoju, kad panašiai ir „Panathinaikos“. Jeigu nestresuoji tokiose situacijose, reiškia, esi miręs žmogus.“ 

Nors stengėsi išlaikyti rimtį, Šaras bent kelis sykius neišlaikė. „2 iš 5 baudų metimų – nagi, Errickai! Turi būti geresnis“, – šalia per spaudos konferenciją sėdėjusiam E.McCollumui pažiūrėjęs į protokolą papriekaištavo lietuvis. 

„Ar jūs su „Inter“ telefono dėklu? Jūsų neturėtų įleisti į spaudos konferenciją“, – kliuvo ir žurnalistui su Milano klubo – to paties, kuris Čempionų lygoje išmetė Šaro mylimą „Barcelona“ – atributika.

– Pernai pusfinalyje startas buvo 0:12 ne jūsų naudai, šiemet – 13:5, praktiškai priešingai. Ar tai buvo tas raktas į pergalę? 

– Ne. Manau, kad reikia žaisti visas 40 minučių. Pernai po tos pusės valandos pertraukos labai slogiai išėjome, bet sugrįžome į rungtynes, trečiame kėlinyje rezultatas buvo apylygis, bet mes paprasčiausiai nesužaidėme. 

Daugiausiai noriu pabrėžti ir ką pabrėžiu žaidėjams, tai kad šiandien pirmoje pusėje pasiėmėme visus 50-50 kamuolius, buvome už juos greitesni ir tai tau prideda 4-5 atakas per pirmą pusę. O tai – aukso vertės.

– Ar buvo neramu per „Panathinaikos“ sugrįžimus dėl to, kaip komanda juos atlaikys? 

– Visą laiką. Bet turi tikėtis tokių jų sugrįžimų. Blogiausia, kad jie sugrįžo per mūsų žiaurias vaikiškas klaidas. 

– Per PAO sugrįžimą jūs pelnėte tik 3 taškus per 9 minutes, buvote prametę 10 tritaškių iš eilės, iš kurių daugelis laisvi.

 – 10 iš eilės? Oho. 

– Bet tada du iš eilės Erriko McCollumo tritaškiai. Kiek tai padėjo komandai išgyventi tomis akimirkomis?

– Jis išėjo ir tikrai nebijo. Jis ir pats sakė, kad nelabai ką forsavo pirmoje pusėje, bet tada atėjo jo momentas ir mes ant jo pradėjome žaisti. Visą laiką reikia surasti žaidėjus tokiais momentais ir tiek jis, tiek Devonas patraukė komandą svarbiais momentais.

– Šis 37-erių žmogus į komandą atvyko tik sezono viduryje, bet dabar tokiu svarbiu metu patraukė ją. 

– Nuo jo atvykimo viskas buvo aišku. Aš tik jam sakiau, kad tu gynybiškai išlik aikštelėje, padaryk tą pražangą, nes visi žino, kad tau 37-eri. O puolime jis gali pridaryti bajerių. '

– Akcentavote tik 9 varžovų padarytas klaidas. Kas tai lėmė? 

– Koncentracija, manau. Čia yra visa mūsų esmė. Prieš Paryžių su tokiu ritmu žaidėme darydami po 11 klaidų per trejas rungtynes, o po patekimo į finalo ketvertą pradėjome prarasti po 16-17 kamuolių. Nemeti į krepšį 7 kartus ir su tokiais procentais tai gali padaryti skirtumą.

– Jei ne keli nieko nelėmę PAO metimai pabaigoje, būtumėte išlaikę varžovus arti sezono taškų antirekordo. Kas labiausiai veikė gynyboje? 

– Mes supaprastinome gynybą, daugiau switch-all naudojome. Žinojome, kad trečiame-ketvirtame kėlinyje viskas eis ant Slouko ir Nunno. Kažkiek pakeičiau nuo tų dvejų rungtynių taktiką ties Slouku, nes jis nėra toks geras žaidėjas prieš switch-all. Taip ir išėjo. Komandinė atmosfera, visi nervai, nes prie tokios atmosferos nėra lengva žaisti. 

– Tribūnose džiaugėsi ir jūsų tėvai, ypač jūsų mama. Kiek šeimos nariams reiškia ši jūsų pergalė? 

– Pas mus sportininkų šeima, tad dar nuo mano žaidimo jaunimo rinktinėse esame kartu visuose turnyruose. Vienu momentu laimi, bet tada pralaimi, tai ne tik aš, bet ir šeima išgyvena. 

– Bent keli jūsų žaidėjai pažymėjo, kad atrodėte ramesnis. Ar taip ir buvo? 

– Nežinau. Aš visą laiką sakau, kad svarbiausia būti ne ramesniu ar kažkokiu daugiau užsikūrusiu, o laikytis savo linijos. Jie žino, kad jei padarys kažką gero, jiems bus pasakyta „bravo“, jei blogo – bus taisoma. Stengiausi išlikti savimi su visais pliusais ir minusais.