Genovaitė Avižonenė: „Mano gyvenimo variklis - meilė sportui“

G. Avižonienę žino visi, kurie studijavo Klaipėdos universitete (KU) ir bent kiek turėjo sąsajų su sportu.

Ji universiteto studentais nuolat rūpinasi lyg savo vaikais, tad nenuostabu, kad sportininkai ją itin myli, gerbia ir neretai pavadina didžiausia gyvenimo mokytoja.

Svarbu ir tai, kad Genovaitė studentams rodo pavyzdį ne tik žodžiais, bet ir darbais - nuolat skina pergales Europos ir pasaulio meistrų (veteranų) lengvosios atletikos čempionatuose, yra šuolio į aukštį ir trišuolio Lietuvos rekordininkė.

Jau šį savaitgalį G. Avižonienė išvyksta į Portugalijoje vyksiantį Europos meistrų lengvosios atletikos čempionatą, iš kurio, tikimasi, taip pat grįš su kurios nors spalvos medaliu.

Antradienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas jubiliatei įteikė medalį už indėlį į Klaipėdos sportą, o Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) už šios sporto šakos plėtrą skyrė G. Avižonienei aukso atminimo medalį.

Jubiliatę pasveikino ir KU rektorius Artūras Razbadauskas bei KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas. G. Avižonienei įteiktas auksinis KU ženklelis už atsidavimą darbui ir bendruomenei.

Genovaite, Jūsų indėlis į Klaipėdos sportą - labai svarus. Tą atspindi ir sveikinimų lavinos bei įteiktų apdovanojimų skaičius. Jūs esate itin energinga, visada puikios nuotaikos ir žvali moteris. Atskleiskite, koks tas Jūsų jaunystės eliksyras?

Turbūt meilė sportui, kurią man įskiepijo dar mokykloje. Tikrai nejaučiu, kad man tiek metų. Širdyje aš dar tikrai jauna. Galbūt tas sportinis azartas, nuolatinis judesys ir veiklos neleidžia man sustoti ir pamąstyti apie bėgančius metus. Laiko lėkimo tikrai nejaučiu.

Į Klaipėdą atvykote 1975 metais ir čia giliai įleidote šaknis. Turbūt nėra nė vieno Klaipėdos universiteto sportininko studento, prie kurio širdies savo rūpesčiu, įskiepyta meile sportui ir būtent savo pavyzdžiu siekti tikslų jūs nebūtumėte prisilietusi.

Aš sakau, kad gyvenimo variklis yra sportas.

Daug kas priklauso nuo kūno kultūros mokytojų, pirmųjų trenerių. Jei jie jaunajai kartai sugeba įskiepyti meilę sportui, tada tai gali tęstis visą gyvenimą.

Man pasisekė, kad mano gimtojoje Sedoje buvo labai geri kūno kultūros mokytojai. Seda sportinėmis pergalėmis garsėjo visoje Lietuvoje.

Taip ir aš pamilau sportą - lankiau krepšinį, gimnastiką. Myliu sportą iki šiol. Dabar mano aistra - lengvoji atletika.

Pamenu, kai 1975 metais atvažiavau į Klaipėdą ir pradėjau trenerės kelią, išugdžiau šuolio į aukštį sporto meistrą, o vėliau prasidėjo darbas su studentija. O studentams gi turi būti visada žvalus ir rodyti pavyzdį, kad reikia sportuoti.

Ar bandėte skaičiuoti, kiek esate iškovojusi medalių ir apkeliavusi šalių?

Atvirai pasakius, neskaičiavau nei medalių, nei šalių. Jų išties daug.

Svarbiausi mano sportiniai apdovanojimai - pasaulio ir Europos lengvosios atletikos meistrų iškovoti medaliai.

O kalbant apie aplankytas šalis, galėčiau pavardinti tolimesnes keliones, tarp kurių išskirčiau Australiją, Naująją Zelandiją, Korėją, Kanadą, Ameriką, Kiniją... Apkeliauta išties daug šalių. Sportas man atvėrė plačius horizontus ir jo dėka galiu pažinti platųjį pasaulį, bendrauti su išties nuostabiais žmonėmis. Gyvenimui esu už tai dėkinga ir jei net galėčiau atsukti laiką atgal, nieko nenorėčiau keisti.