Jubiliejiniame šeimų krepšinio turnyre – ypatingas jausmas, bendrystė ir padėka organizatoriams

Tris dienas krepšinio aikštelėje varžėsi 8 šeimos, o galiausiai nugalėtojų trofėjų į viršų kėlė Šliogerių iš Kauno šeimyna.

Iš pradžių komandos varžėsi grupių etape, susiskirsčiusios į A ir B pogrupius.

A pogrupyje kovojo Bručkai (Gargždai), Stoniai (Švėkšna), Jucikai (Vainutas) ir Nausėdai (Teneniai).

B pogrupyje – Kiūpeliai (Klaipėda), Skromanai (Šeduva), Šliogeriai (Kaunas) ir Balčiūnai (Biržai), su asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentu Mindaugu Balčiūnu priešakyje.

A pogrupyje, vieninteliai iškovoję visas tris pergales, pirmąją vietą užėmė Stoniai, o B pogrupyje be pralaimėjimų žengė ir pirmąją vietą iškovojo Šliogeriai.

Šios komandos susikovė didžiajame finale. Pergalę rezultatu 64:55 šventė ir nugalėtojų taurę į viršų kėlė Šliogeriai.

Dėl trečiosios vietos kovėsi antrąsias vietas savo pogrupiuose iškovoję Nausėdai ir Kiūpeliai. Čia pajėgesni 50:34 buvo Nausėdai.

M. Balčiūno šeimyna dėl penktosios vietos kovėsi su Jucikais. Čia rezultatu 62:52 laimėjo Jucikai su puikiai žinomais Lietuvos krepšininkais – broliais Matu ir Juliumi Jucikais.

Septintąją vietą iškovojo Bručkai, rezultatu 67:52 įveikę Skromanus.

Šeima – didžiausia vertybė

„Smagu, kad į šeimų krepšinio turnyrą „Kazimiero Budrio taurė“ kasmet įsilieja naujų žinomų šeimų. Smagu, kad šiemet turnyrą papuošė asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidento Mindaugo Balčiūno šeima.

Balčiūnų šeima šiame turnyre dalyvavo pirmą kartą, tačiau pirmas blynas neprisvilo – grupės etape buvo džiaugtasi ir pergale. 

M. Balčiūnas 1998 metais, atstovaudamas Lietuvos kūno kultūros akademijai (LKKA, dabar – Lietuvos sporto universitetas), tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionu, tad jam Klaipėdoje buvo puiki proga prisiminti studentavimo laikais demonstruotus krepšinio įgūdžius.

Šventė pavyko išties gerai – buvo ir gražių, emocingų krepšinio kovų, ir visi kartu draugiškai pabendravome vakaronėje“, – džiaugėsi Algirdas Vaicekauskas, kuris jau kelerius metus vienas tęsia Anapilin iškeliavusio Kazimiero Budrio užkurtą gražią šeimų krepšinio tradiciją.

„Sunku apsakyti, kokios geros emocijos ir ypatingas jausmas jaučiamas šiame šeimų krepšinio turnyre. Manau, kad tai yra tikrasis Lietuvos krepšinio paveldas, kurį turime labai stiprinti, globoti ir puoselėti. Tikrai padarysime viską, kad šis turnyras augtų.

Didžiulė pagarba šviesaus atminimo Kazimierui Budriui, kuris prieš 50 metų pradėjo šį turnyrą, ir, žinoma, Algirdui Vaicekauskui, kuris tęsia šias tradicijas bei kasmet kartu su entuziastais organizuoja šį turnyrą. Šis turnyras gyvuoja tikrų entuziastų ir krepšinį mylinčių žmonių dėka.

Labai kviečiu jau dabar planuoti paskutinį gegužės savaitgalį, kada vyks kitas Kazimiero Budrio taurės turnyras. Tai nuostabu, tiesiog esame pakylėti ir jau laukiame kitų metų“, – kalbėjo M. Balčiūnas.

Šventėje dalyvavęs asociacijos „Lietuvos krepšinis“ viceprezidentas, Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas pabrėžė, kad meilė krepšiniui prasideda būtent nuo mažų dienų, kai ją skiepija tėvai, seneliai ir kiti šeimos nariai.

„Šviesaus atminimo K. Budrys man nuolat kartodavo: šeima yra pats brangiausias turtas ir didžiausia vertybė, kurią privalo puoselėti kiekvienas.

Juk kuo daugiau darnių ir sveikų šeimų gyvens valstybėje, tuo ji bus stipresnė. Viso to galima pasiekti per krepšinį, kuris Lietuvoje taip pat yra vertybė. Jį žaisdamos šeimos tvirtėja, auga jų kolektyviškumas ir galiausiai didėja gimstamumas, ko mums Lietuvoje trūksta.

Smagu žiūrėti, kaip mažiausi vaikai krepšinio aikštelėje laksto kartu su vyresniais broliais, seserimis, tėvais, dėdėmis ir net seneliais. 

Smagu matyti šeimų bendrystę, azartą krepšinio aikštelėje ir norą kovoti, ginti savo šeimos, giminės vardą. Tai suteikia papildomos motyvacijos ir pasididžiavimo jausmo“, – sakė R. Cibauskas.

Turnyro istorija ir šviesaus atminimo pradininkas

Šviesaus atminimo K. Budrio šeimų krepšinio turnyras rengiamas nuo 1977 metų ir seniai išaugo iki tarptautinio lygio. 

Jame yra dalyvavusios šeimų komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Suomijos ir Vokietijos.

Ypatingo dėmesio sulaukė 2011 metais vykęs 35-asis turnyras, kuriame pirmą kartą dalyvavo ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės – Arvydo Sabonio šeimos komanda.

Nuo 2019 metų, kai Anapilin iškeliavo K. Budrys, šeimų krepšinio turnyro organizavimą sėkmingai tęsia jo bendražygis Algirdas Vaicekauskas.

Klaipėdos miesto garbės pilietis K. Budrys Anapilin, pralaimėjęs kovą su klastinga liga, iškeliavo 2019 metų vasario 19 dieną.

K. Budrys buvo išties iškili asmenybė, savo trofėjų kolekcijoje sukaupusi daugybę laurų: dar jaunystėje kartu su Klaipėdos „Maisto“ komanda tapo Lietuvos krepšinio čempionu, o vėlesniais metais su veteranais iškovojo pasaulio vicečempiono, Europos čempiono ir prizininko titulus. 

Jis buvo apdovanotas KKSD Sporto garbės komandoro ženklu, Sporto garbės kryžiumi, LTOK olimpine žvaigžde ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.

2012 metų vasarą K. Budrys buvo išrinktas dalyvauti Londono olimpinės ugnies nešimo estafetėje.

Klaipėdietis deglą kelias minutes nešė Pietryčių Anglijos miesto Ašfordo gatvėmis, palei kurias buvo nusidriekusios minios žmonių.

„Klaipėdoje aš praleidau visą gyvenimą: mačiau ir prieškario, ir karo laikotarpį, vėliau teko matyti ir griuvėsius. Klaipėda – mano širdies miestas. Su šiuo miestu susiję gražiausi prisiminimai“, – „Vakarų ekspresui“ yra sakęs K. Budrys.

Dar prieš mirtį K. Budrys su ašaromis akyse prisiminė olimpinės ugnies nešimo misiją.

„Tai buvo tarsi padėka už visą mano sportinį kelią. Kai bėgau su deglu rankose, tiesiog virpėjo širdis. Aplink buvo daugybė žmonių – visi plojo ir džiaugėsi. 

To apsakyti žodžiais neįmanoma, kūnu bėgiojo malonūs šiurpuliukai“, – naujienų portalui VE.lt yra sakęs šviesaus atminimo K. Budrys.

Klaipėdoje gimęs ir augęs K. Budrys žaidė rankinį, ledo ritulį, futbolą, daugiausia – krepšinį. Nemažai metų jis skyrė lengvajai atletikai, jį kasmet buvo galima išvysti ir tradicinėse „Gintarinės jūrmylės“ bėgimo varžybose.

Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, K. Budrys įsidarbino „Lietuvos jūrų laivininkystėje“ sporto metodininku, ten įkūrė „Meridiano“ sporto klubą. 

Vėliau, beveik dešimt metų dirbdamas pirmuoju kapitono padėjėju prekybiniame laive, kurio įgulą sudarė 26–28 žmonės, rengdavo tikras sporto žaidynes.

Triume buvo įrengęs tinklinio, mažojo futbolo ir net krepšinio aikšteles.

Jo iniciatyva įkurtas krepšinio veteranų klubas „Neptūniečiai“ nuolat rengia Lietuvos miestų veteranų turnyrus ir dalyvauja Lietuvos, Europos bei pasaulio veteranų čempionatuose.

Šviesaus atminimo K. Budrys nuolat kartodavo: „Žaisdamos krepšinį šeimos tvirtėja, auga jų kolektyviškumas ir galiausiai didėja gimstamumas, ko mums Lietuvoje trūksta.“

„Kazimiero Budrio taurė“ – tai daugiau nei turnyras. Tai gyva šeimų, sporto ir pagarbos žmogui istorija. Istorija, kuri tęsiasi“, – pabrėžė pastarųjų metų pagrindinis šeimų krepšinio turnyro organizatorius A. Vaicekauskas.

Turnyro organizatorių (Algirdo Kubaičio) nuotr.